Ar kada nors atsidūrėte situacijoje, kai gavus kritikos, net jei tai nebuvo pagrįsta, jūsų mintys pradeda sukasi apie blogiausius scenarijus? Galbūt jūsų vadovas pasiūlė tobulinimus, o jūs staiga pradėjote galvoti apie darbo praradimą, finansinį sužlugimą ar asmeninę nesėkmę. Šis kognityvinis iškraipymas – katastrofizavimas – yra dažna, tačiau dažnai giliai nerimą kelianti mentalinė įpročių forma.
Katastrofizavimas – tai tendencija išpūsti iššūkius ar neigiamus įvykius, įsivaizduojant blogiausią galimą rezultatą, neturint tam pakankamai įrodymų. Nors tai dažnai atrodo kaip automatinis mąstymo procesas, jis nėra be priežasties. Šis įprotis numatyti blogiausius scenarijus dažnai turi šaknis ankstyvame gyvenime, kai formuojasi savęs suvokimas ir emocijų reguliavimas.
Kodėl mes katastrofizuojame?
Norint suprasti, kodėl įvyksta katastrofizavimas, verta pažvelgti į mūsų asmeninę istoriją. Daugeliui šis įprotis kyla dėl emocinių likučių, paliktų praeities santykių, ypač su globėjais. Jei jūsų tėvas buvo itin kritiškas, nenuspėjamas ar emociškai neprieinamas, jo elgesys galėjo išmokyti jus numatyti pavojų, kritiką ar nesėkmę net ir saugiose ar neutraliuose įvykiuose.
Ankstyvosios traumos gali formuoti tai, kaip mes suvokiame ir reaguojame į stresą suaugus. Vaikystės trauma, tokia kaip aplaidumas, smurtas ar augimas chaotiškoje aplinkoje, gali paruošti smegenis būti nuolat budrioms dėl pavojaus. Šis padidėjęs budrumas dažnai sukelia kognityvinius iškraipymus, kaip katastrofizavimas, kai protas išpučia galimus pavojus kaip apsauginę reakciją.
Įsivaizduoti blogiausius scenarijus gali būti išgyvenimo strategija vaikams nestabiliuose namuose. Jei globėjo pyktis buvo nenuspėjamas arba klaidos buvo susijusios su griežtu bausmės taikymu, vaikas galėjo išmokti numatyti artėjančią katastrofą, kad pasiruoštų arba išvengtų žalos. Laikui bėgant, šis įprotis gali išlikti, net kai pradinis pavojus nebėra aktualus.
Katastrofizavimas ir lėtiniai skausmai
Katastrofizavimas veikia ne tik emocinę gerovę, bet ir gali turėti reikšmingą poveikį fizinei sveikatai, ypač lėtiniam skausmui. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie katastrofizuoja apie savo skausmą, dažnai patiria padidintą jautrumą ir ilgalaikę kančią. Tai atsitinka todėl, kad katastrofizavimas sustiprina smegenų dėmesį skausmo signalams, sukuriant ciklą, kuriame baimė ir skausmo laukimas tik padidina tikrą skausmo patirtį.
Išsilaisvinimas nuo katastrofizavimo
Gera žinia ta, kad katastrofizavimas yra išmoktas įprotis, o kaip ir bet kuris įprotis, jis gali būti pakeičiamas su pastangomis, sąmoningumu ir pagalba. Dėmesingas įsisąmoninimas, kognityvinė elgesio terapija (KET) ir gyvenimo būdo pokyčiai gali veiksmingai sumažinti katastrofizavimą, pagerinti įveikos strategijas ir padidinti gyvenimo kokybę.
Katastrofizavimas nereiškia, kad esate per daug dramatiškas ar silpnas. Tai ženklas, kad jūsų protas stengiasi jus apsaugoti, net jei jis pernelyg vertina pavojų, su kuriuo susiduriate. Supratus ryšį tarp praeities ir dabarties, galite išmokti nutraukti šį ciklą ir reaguoti į gyvenimą su aiškesniu ir ramesniu požiūriu.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
