Laikas.lt
Prieš porą metų „Vaizdų kultūros studijos“ išleista „Trumpa kino istorija“ sulaukė tęsinio. Antroji dalis –„Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI deš. pradžios“ – bene trigubai storesnė už pirmtakę, gausiai iliustruota filmų kadrais ir jų kūrėjų portretais, originaliais piešiniais. Knygą rengė per keliolika šalies kino kritikų (I. Keidošiūtė, R. Paukštytė, Ž. Pipinytė, A. Kancerevičiūtė, N. Kažukauskaitė, etc.), kurie jau šį trečiadienį pristatys ją „Skalvijos“ kino centre.
Renginio metu bus galima pabendrauti su dauguma autorių, įsigyti knygą pigiau – leidyklos kaina, taip pat gauti autorių autografus. Po pristatymo rengiamas specialus prancūzų kino klasiko Jeano Cocteau seansas „Orfėjas“ (Orphée, 1950). Tai antroji garsiosios trilogijos „Orfėjas“ dalis, tapusi kinematografine ode Menui ir Meilei. Orfėjaus ir Euridikės mitą J. Cocteau perkėlė į savo laikų Prancūziją ir įrodė, kad mirtis neegzistuoja, kad viskas, kas žūva, amžiams pasilieka gyventi meno kūriniuose.
Pasak leidėjų, „Trumpa kino istorija“ sumanyta kaip glaustas kino istorijos gidas kino menu besidominčiam jaunimui. Pirmiausiai – moksleiviams ir studentams. Tačiau greitai tapo aišku, kad jos auditorija yra kur kas platesnė.
„Tokio leidinio, kuriame būtų sukauptos svarbiausios pasaulio kino istorijos žinios, visada trūko. Tekdavo rankioti informaciją po gabalėlį iš skirtingų šaltinių. „Trumpa kino istorija“ yra pirmoji tokio pobūdžio knyga, parašyta išskirtinai Lietuvos kino kritikų, apžvalgininkų, istorikų. Manau, ji bus naudinga ir jaunimui, ir žingeidžiam žiūrovui, ir vizualiųjų menų dėstytojams, ir kino srities profesionalams, filmų platintojams, kino teatrų darbuotojams“, – kalba Goda Sosnovskienė, „Vaizdų kultūros studijos“ vadovė.
Leidėjų teigimu, „Trumpa kino istorija“ nepretenduoja į išsamų kino istorijos žinyną ar enciklopediją. Ji informatyvi, bet glausta, parašyta paprastai ir patraukliai. Tačiau net ir nemenką kino istorijos žinių bagažą sukaupę skaitytojai iš jos galės pasisemti naujų faktų, dar negirdėtų istorijų.
Greičiausiai ne visi žino, kad tikroji šmaikštuolio Woody Alleno pavardė yra Alenas Stewartas Konigsbergas, kad slapyvardžiu plačiajai visuomenei prisistato ir Werneris H. Stipeticas. Tai žymus vokiečių režisierius Werneris Herzogas (iš vok. kalbos „kilmingasis“). Arba kad Sergejus Paradžanovas, kurio koliažų ir filmų paroda ką tik buvo pristatyta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, dirbdavo iki pamišimo: kai kurias scenas filmuodavo po 70 kartų, siekdamas reikiamo efekto medžius išpurkšdavo sidabriniais dažais.
„Trumpa kino istorija“ ne tik papildys faktines žinias, leis susidaryti vientisą pastarųjų dešimtmečių kino judėjimų, atradimų ir lūžių paveikslą, bet ir suteiks platesnį kontekstą apie ano meto istorinius ir politinius reiškinius, visuomeninį gyvenimą, jo nuotaikas.
Susitikimas su „Trumpos kino istorijos“ autoriais vyks gruodžio 18 d. 19 val. „Skalvijos“ kino centre, specialus J. Cocteau juostos „Orfėjas“ seansas – 20.30 val.
O štai čia siūlome šią knygą laimėti: [-[1]-]
