Nuotykių knygą vaikams „Didžiosios tvoros paslaptis“ neseniai pristačiusi debiutuojanti rašytoja Indrė Pavilonytė pasakoja, kad nusprendus kurti istorijas vaikams, labai svarbu žinoti du dalykus: ką nori pasakyti ir kodėl tai turėtų būti įdomu bei svarbu vaikams. Pasak rašytojos, turint atsakymus į šiuos klausimus – kūryba vaikams taps tikru nuotykiu, tačiau net ir tokiu atveju, svarbiausia nepamiršti, kad rašyti vaikams yra didžiulė atsakomybė.
Kerinčio grožio istoriją apie smalsų devynmetį, kuriam ramybės neduoda jo gatvėje stūksanti milžiniška tvora parašiusi I. Pavilonytė teigia, kad rašyti vaikams reikia atsakingiau nei suaugusiems, nes vaikai dar neturi kritinio mąstymo ir gali patikėti bet kokia jiems knygoje įteigta mintimi. „Suaugę skaitytojai, kurie gyvenime jau yra matę ir šilto, ir šalto, daugeliu klausimu turi savo nuomonę ir žino, kas jiems yra teisinga, o kas nepriimtina. Perskaitę knygą, kurios turinys jiems pasirodys kvailas, jie padės ją į šalį ir daugiau neatsivers. Tuo tarpu mažieji skaitytojai, dar tik bepradedantys pažinti pasaulį, yra nepaprastai imlūs ir smalsūs, greitai susižavintys knygos ir filmo herojais ir norintys su jais tapatintys, todėl rašydama vaikams, nuolat sau primenu, kad privalau labai atidžiai įvertinti vertybes, kurias savo knygoje jiems komunikuoju“, – pasakoja rašytoja.
Nuotykių knygoje „Didžiosios tvoros paslaptis“, kurią nepaprastai gražiais piešiniais iliustravo autorės brolis dvynys, profesionalus iliustratorius Martynas Pavilonis, I. Pavilonytė subtiliai atskleidžia istoriją vaikams apie smalsumą, kuris padeda pažinti pasaulį, apie įveiktą nežinios baimę lydintį pažinimo džiaugsmą ir apie narsą siekti savo svajonės, net jei ją netiki patys artimiausi žmonės.
„Savo istorijoje neįkyriai skatinu vaikus augti smalsiais ir drąsiais žmonėmis, nuolat uždavinėti klausimus ir atsakymų į juos ieškoti tol, kol neliks jokių klaustukų. Noriu, kad vaikai nuo mažų dienų suprastų, jog tik jie patys yra savo likimo kalviai. Jei kažko nori – nereikia laukti, kol kas nors tai padės tau ant lėkštutės, reikia pačiam stengtis. Nes visos svajonės tampa realybe, bet tik tada, kai svajonės tampa planais, o planai – darbais. Savarankiškumas ir iniciatyvumas yra vertybės, kuriomis pati karštai tikiu. Labai noriu, kad šią žinutę išgirstų kuo daugiau vaikų ir sieksiu, kad su šiomis vertybėmis vieną dieną augtų mano pačios vaikai“, – pagrindinę knygos „Didžiosios tvoros paslaptis“ mintį atskleidžia I. Pavilonytė.
Nuotykių knygoje vaikams „Didžiosios tvoros paslaptis“ pasakojama apie Girios Slėnio miestelį, kuris yra keisčiausias pasaulyje. Jame tėra keturios gatvės – Pavasario, Vasaros, Rudens ir Žiemos, bet visas jas skiria milžiniška tvora. Ji yra tokia ilga ir aukšta, kad jos negalima nei apeiti, nei perlipti, ir niekas jau daugelį metų negali prisiminti nei kada, nei kodėl ji išdygo ir – svarbiausia… kas slypi anapus jos. Būtent šis klausimas jau labai ilgai ramybės neduoda devynmečiui Martynui, bet vieną dieną viskas pasikeis. Nežinia iš kur pakilęs didžiulis vėjas nuvilnys per visą Vasaros gatvę ir netyčia išklibinęs kelias lentas tvoroje atvers kelią į kitą pusę. Nors ir drebėdamas iš jaudulio, Martynas ryšis šniurkštelėti per tvoros plyšį ir anapus jos ras tai, ko nebūtų susapnavęs net drąsiausiuose savo sapnuose.
Knygą vaikams „Didžiosios tvoros paslaptis“ išleido leidykla „Alma Littera“. Ją galima rasti visuose Lietuvos miestų ir interneto knygynuose.
Daugiau informacijos: [-[0]-]
