Pastebėjote, kad po 45 metų vis dažniau norisi atsisėsti, pailsėti, o ne aktyviai leisti laiką? Tai nėra paprastas tingėjimas ar motyvacijos stoka. Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad už šio noro slypi gilūs fiziologiniai ir neurologiniai pokyčiai. Tad kas iš tikrųjų vyksta mūsų organizme ir kaip tam galima pasipriešinti?
Moksliniai duomenys: pokyčiai prasideda dar prieš fizinius simptomus
Tyrimas, paskelbtas prestižiniame Journal of Gerontology, atskleidžia įdomią tiesą: maždaug nuo 45 metų amžiaus žmogaus fizinis aktyvumas pradeda pastebimai mažėti. Šis procesas susijęs ne tik su raumenų būkle ar nuovargiu, bet ir su smegenų pokyčiais.
Mokslininkai analizavo didelės apimties duomenis iš Cambridge Centre for Ageing and Neuroscience tyrimo, kuriame dalyvavo žmonės nuo 18 iki 81 metų. Jie pastebėjo, kad maždaug 49 metų amžiaus prasideda ryškesnis aktyvumo mažėjimas. Tai sutampa su tam tikrų smegenų sričių – ypač atsakingų už dėmesio koncentraciją ir savikontrolę – efektyvumo silpnėjimu.
„Smegenys sugeba numatyti aktyvumo mažėjimą dar prieš jam tampant akivaizdžiu fiziškai“, – aiškina vienas tyrimo autorių, kineziterapijos docentas Timothy Morris.
Silpnėja impulsų kontrolė: kodėl norisi daugiau sėdėti po 45 metų?
Svarbiausi pokyčiai vyksta vadinamojoje „dėmesio tinkle“ – tai smegenų struktūros, tokios kaip insula ir priekinė cingulinė žievė. Jos atsakingos už sprendimų priėmimą, orientaciją erdvėje ir gebėjimą atsispirti trumpalaikiams impulsams.
Jaunystėje nesunkiai atmetame norą prigulti, net jei šalia – patogi sofa. Tačiau su amžiumi šis „stabdymo mechanizmas“ silpnėja, ir smegenys vis dažniau renkasi poilsį, o ne aktyvumą.

Kiti svarbūs pokyčiai po 45 metų, lemiantys mažesnį aktyvumą:
- Mažėja dopamino kiekis, todėl sumažėja motyvacija veikti ir siekti naujovių.
- Silpnėja raumenys, todėl kūnas greičiau pavargsta.
- Lėtėja termoreguliacijos procesai, mažėja ištvermė.
- Suprastėja miego kokybė, organizmas sunkiau atsistato po krūvio.
Ką daryti, kad išlaikytumėte aktyvumą kuo ilgiau?
Geros naujienos – šiuos procesus galima lėtinti ir iš dalies suvaldyti. Mokslininkai rekomenduoja šiuos veiksmingus būdus:
- Reguliarus judėjimas. Net lengva kasdienė veikla – vaikščiojimas, tempimo pratimai ar joga – padeda išlaikyti smegenų bei raumenų aktyvumą.
- Kokybiškas miegas. Stabili miego rutina ir pakankamas poilsis padeda organizmui atsinaujinti.
- Dopaminą skatinantys įpročiai. Nauji pomėgiai, intelektualūs žaidimai, emocinės patirtys stiprina motyvaciją veikti.
- Baltyminga mityba. Pakankamas baltymų kiekis maiste padeda išlaikyti raumenų masę ir energiją.
Mažėjantis noras judėti po 45 metų nėra vien amžiaus padarinys – tai sudėtingas neurologinis ir fiziologinis procesas. Tačiau žinodami, kas vyksta mūsų kūne, galime imtis veiksmų ir padėti sau išlikti aktyviais, sveikais ir energingais dar ilgus metus.
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.