Pavasarį Lietuvoje pražysta viena iš atpažįstamiausių laukinių augalų – kiaulpienė. Nors daugeliui ji asocijuojasi su vaikystės prisiminimais ir pūkų pūtimu, šis daugiametis žolinis augalas gali tapti ne tik stalo puošmena, bet ir naudingu maisto ingredientu. Tačiau prieš dedant kiaulpienes į lėkštę, svarbu žinoti, kada ir kaip ją rinkti, paruošti bei kam ji gali būti netinkama.
Kiaulpienės nauda sveikatai
Kiaulpienė – valgomas ir vaistinis augalas, kuriame gausu naudingų medžiagų. Ji turi vitaminų A, C, K, E, nedidelį kiekį B grupės vitaminų, antioksidantų (beta-karoteno, polifenolių), folio rūgšties, terpenoidų ir polisacharidų. Taip pat – mineralų, tokių kaip kalcis, geležis, magnis bei kalis.
Kiaulpienių lapuose ir šaknyse yra karčiųjų medžiagų, kurios skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą bei turi tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį. Tai gali būti naudinga esant virškinimo sutrikimams, ypač gastritui su mažu rūgštingumu. Tačiau padidėjęs skrandžio rūgštingumas – atvirkščiai, gali būti priežastis šio augalo vengti.
„Internete galima rasti daug teiginių apie stebuklingas kiaulpienės gydomąsias savybes, bet kol kas nėra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių jų naudą žarnyno mikrobiotai ar virškinimo sistemos ligų gydymui,“ – pažymi mitybos specialistė Liudmyla Pylypiuk.
Kaip tinkamai vartoti kiaulpienes?
Kur rinkti? Venkite rinkti kiaulpienes šalia kelių, takų ar pramoninių teritorijų – jos sugeria sunkiuosius metalus ir kitus teršalus iš aplinkos. Geriausia – skinti jas savo darže, sode arba įsigyti iš ekologiškų ūkių.
Kaip paruošti? Prieš vartojimą – kruopščiai nuplaukite ir pamirkykite šaltame vandenyje 10–30 minučių. Tai padės pašalinti nešvarumus, vabzdžius, gyvūnų paliktas bakterijas bei sumažins kartumą.
Kaip laikyti? Nuplautas ir nusausintas kiaulpienes galima naudoti iš karto arba laikyti sandariame inde šaldytuve.

Kaip skaniai paruošti kiaulpienes?
Lapai: Jauni žali lapai, kai augalas dar nesuformavo baltų „pūkų“, puikiai tinka salotoms. Jie primena skonio derinį tarp gražgarstės ir pelyno. Lapus galima maišyti su virtais kiaušiniais, burokėliais, bulvėmis, mėsa. Rekomenduojama naudoti rūgštesnius priedus – citrinos sultis, obuolių actą ar garstyčių padažą.
Šaknys: Kiaulpienių šaknys primena cikorijos šaknis. Jas galima kepti – jose esantis inulinas karamelizuojasi, suteikdamas malonų skonį. Taip pat – džiovinti, malti ir naudoti kaip kavos pakaitalą.
Žiedai ir pumpurai: Geltoni žiedlapiai puikiai tinka arbatai ar dekoracijoms. Pumpurus galima marinuoti kaip kaparėlius arba rauginti – tai naudinga žarnyno mikrobiotai. Taip pat iš žiedų gaminamas skanus medus.
Kas turėtų vengti kiaulpienių?
Kiaulpienių nerekomenduojama vartoti:
- Sergant virškinimo sistemos ligomis paūmėjimo metu;
- Turint padidėjusį skrandžio rūgštingumą;
- Sergant tulžies akmenlige;
- Nėščioms moterims;
- Vaikams iki 3 metų;
- Žmonėms, turintiems alergiją žiedadulkėms.
„Nors kiaulpienės gali būti skanus ir įdomus mitybos priedas, jos nėra universali priemonė nuo ligų. Naudokime jas atsakingai ir pasikliaukime mokslo įrodymais,“ – pabrėžia mitybos specialistė.
Šaltinis: https://life.pravda.com.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.