Ištinęs plastmasinės gražuolės veidas, maišeliai po akimis, gelsvi dantys ir papilkėjusi oda taip pat daugeliui sukėlė juoką ir buvo priimta, kaip geras pokštas, o kitiems tapo gražių idėjų šaltiniu. Pavyzdžiui, menininkė Nickolay Lamm kompiuterinių programų pagalba pakoregavo ne tik Barbės, bet ir jos draugių - lėlių Bratz ir Sindy - veidus. Jos tikslas parodyti su jomis žaidžiančioms mergaitėms, kad grožis gali būti pasiekiamas ir nenaudojant krūvos kosmetikos. Pasak menininkės, mažametėms formuojasi požiūris, kad gražios, kaip jų lėlės, jos taps tik tada, kai ims dažytis: „E. Aguirre, sukurdamas natūralios Barbės įvaizdį, sutirštino spalvas, norėdamas parodyti, kad visi esame netobuli, aš, sekdama jo idėja, labiau noriu skelbti natūralaus grožio reikšmę, kurią ypač svarbu suvokti bręstančioms mergaitėms.“
N. Lamm iš tikro pavyko iš po lūpų dažų, akių šešėlių ir veido pudros sluoksnio atkapstyti gražias, labiau mergaitėms tinkančias lėles. Įrodymai akivaizdūs, tad jomis vadovaudamasi menininkė ir klausia gamintojų, kodėl jiems nepradėjus gaminti šiek tiek natūralesnes Barbes. Jų atsakymai, žinoma, buvo neigiami, pagrįsti teiginiu, kad neapsimoka griauti nuo 1959 m. formuoto grožio stereotipo.
„Vargšė Barbė, jai, ko gero, baisios pagirios“, „Gal ji visą naktį rūkė kreką?“ - ir panašūs komentarai sekė N. Lamm „photoshop'inius“ bandymus, tačiau tik dalis žmonių susimąstė, kad nepriekaištinga barbių išvaizda formuoja žaidžiančiųjų nepasitenkinimą savąja.
Vaikų ir šeimų terapeutas iš Beverly Hillso Franas Walfishas sako, kad daugumą žmonių piktina niokojamos jų grožio ikonos, nes turėdami jas jie bėga nuo savęs: „Barbė su pageltusiais dantimis ir akne man labai primena mano klientes, tad nenuostabu, kad neigiamos reakcijos į šį, tikrai dėmesio vertą pasiūlymą kylą iš baimės.“
barbė, natūralumas, natūralus grožis
|
|
|
|
|
|
|
|