Laikas.lt
Dovilė Valiuškytė
Smagu, kad dubstep muzikos garso galybė mūsų šalyje pasiekė aukštumas, ką padaryti padėjo visiems naktinėtojams gerai žinomi „Soundboys“. Atšventę ketverių metų gimtadienį jie auga ir toliau, organizuodami savus vakarėlius, veždami dubstep meistrus ir suteikdami geriausią ausų orgazmą. Artėjančio šeštadienio vakarėlio proga kalbuosi su Nikita apie garsą, 2014-ųjų planus ir apie mus – reiverius.
Pasirinkai gyventi bass muzikos apsuptyje, kodėl?
Visi normalūs žmonės klauso kažko daugiau nei Džordanos… Pradėkim nuo to, kad iš pradžių buvo hiphopas, kuris palaipsniui perėjo į bass muziką. Atkasėme dubstep ir judam ta linkme.
Kas paskatino įkurti „Soundboys“?
Idėja kilo garso inžinieriui Aleksui, kurį turbūt daugelis žino. Dar buvo Vytas, paskui atsiradau ir aš. Siekis – padėti atsiskleisti garsams, parodyti, kad muzika gali skambėti kitaip dėka stiprios garso sistemos, kai kurių paprastų žinių iš garso inžinerijos ir jos pritaikymo.
Kuo jūsų organizuojami renginiai skiriasi nuo kitų?
Dažniausiai būna taip: tu ateini į renginį, moki pinigus už atlikėją, garso sistemą, bet gauni tik atlikėją. Tuo ir skiriasi mūsų renginiai, yra ne tik atlikėjas, bet ir visuma visų garsų, platus bass spektras. Mes ne tik statome kolonėles, mes studijoje sukurtą muziką keliame į erdves. Kas lankosi renginiuose žino, kad tokio renginio, kaip „šiaip“, pas mus neužtiksi. Dėl to vis dar laikomės, didžiuodamiesi tuo, ką darome.
Kovą „Soundboys“ atšventė ketvirtąjį gimtadienį. Kas pasikeitė per tuos metus?
Dabar mes labiau orientuojamės į atlikėjų pristatymus ir renginių organizavimą. Kaip garso komanda, mes išliekame, tačiau daugiau pastangų skirsime atlikėjų atsivežimui į Lietuvą iš užsienio. Džiaugiamės, kad mūsų renginių kokybė ne ką mažesnė nei užsienyje. Tai įrodo visi teigiami atsiliepimai tiek iš atlikėjų pusės, tiek iš reiverių. Dėka viso palaikymo, kurį gauname, mes judame toliau. Bus dar stiprių renginių ir tikrai ne vienas ir ne du.
„Geriausias garsas Lietuvoje“, „kokybišku garsu bus pasirūpinta“ – žodžiai, kuriuos visada rasi jūsų organizuojamų renginių aprašymuose. Ką tai reiškia?
Tai yra konstanta. Ką aiškinau prieš tai. Garsas yra pakankamai sudėtingas dalykas, priklausantis nuo daug ko: nuo muzikos stilistikos, nuo vietos, nuo žmonių kiekio. Tikslas vienas – pasiekti audio efektą. Jis yra pasiekiamas būtent mūsų naudojamais būdais. Mes viską akcentuojame į garso kokybę, kuri priverčia ir kolegas, ir visus kitus siekti to paties. Kiti irgi pradeda stengtis, statyti garso sienas, kopijuoti… Bet tai sukelia džiugesį, vis daugiau vakarėlių daromi remiantis kokybės pagrindu, juk jei nėra audio efekto, akivaizdu – nieko negauni. Tai tas pats, kas valgyti supakuotą sūrelį…
Ar turi kažkokį kriterijų renkantis vakarėlių vietas? Kurią išskirtumei kaip geriausią?
Vakarėlio nedaryčiau Vilniaus gatvėje, ten yra pora tokių vietų… Kitoks kontingentas. Liaudis valgo kitokį maistą, klauso kitokios muzikos. Mes žinome, kad mūsų vakarėliuose bus sava chebra. Geriausia vieta Vilniuje – menų fabrikas „Loftas“. Taip buvo ir bus dėl daugelio priežasčių. Aišku, ir ten yra savų niuansų darant renginius, kaip ir bet kurioje kitoje vietoje, tačiau kol kas nieko geriau Lietuvoje neturime.
Kodėl būtent dubstep?
Mane kabina būtent dubstep su savo žemų dažnių linija. Jei manęs taip nekabina drum and bass, kurio negalėčiau klausyti valandų valandas, tai iš dubstep gaunu perteklių energijos, užvežimo. Kai supranti kas vyksta su tavo kūnu, tavo smegenimis, tavimi pačiu, vadinasi, tai tavo muzika. Praktiškai kiekvieną dieną jos klausau, ja gyvenu. Kažkada supratome, kad ta muzika gali skambėti labai stipriai, garso efektas gali būti visai kitas. Ji negali egzistuoti paprastai, klausant per silpną garso sistemą tu negauni apie 70–80 proc. informacijos. Geras atlikėjas, geras garsas ir tu supranti, kad ta muzika tiesiog pereina per tavo kūną. Po kiekvieno gero renginio dar savaitę gyveni ta muzika. Įvyko renginys, bandai atsigauti, atsigauni, tada toks vakuumas, duobė ir supranti, kad vėl to nori. Taip, tai narkotikas. Vėl ir vėl, ir vėl. Gyveni nuo renginio iki renginio.
Ar labai skiriasi klubinis gyvenimas mūsų šalyje ir svetur?
Aišku, kad skiriasi. Kiekvienoje šalyje jis kitoks. Lyginant renginių kokybę, manau, Lietuvoje viskas labai gerai, žinoma, visko pasitaiko, bet mes tikrai neatsiliekame, pavyzdžiui, nuo tos pačios Anglijos. Tačiau pripažinkime, kitur galimybės didesnės, nors mes stengiamės pasiekti kuo geresnį lygį.
Ar jaučiama konkurencija Lietuvoje?
Konkurencijos nėra, yra tik muzika. Apie kolegas galiu atsiliepti tik gerai, ačiū, kad darote muziką, viskas gerai, darykite toliau.
Prisiminkime tavo dėka čia buvusius tokius gardėsius, kaip: Youngsta, Kenzo, Kryptic Minds. Ką iš jų dar galime tikėtis pamatyti?
Greit informacijos apie renginius daugės. Po šio šeštadienio renginio seks gruodžio 28-oios vakarėlis „Lofte“. Atvešime ne vieną saldainį. 2014-ieji nusimato su labai rimtu sąstatu, net iš pačios Japonijos. Tikrai neatsisveikinamw su Mc Toast, Kaiju, Kenzo ir visais kitais. Visi atlikėjai priklauso tam tikroms agentūroms, su kuriomis nuolat komunikuojame, kaip ir su visais radijo stoties „Rinse FM“ didžėjais. Gauname pasiūlymų atvežti tuos pačius atlikėjus, tačiau norisi duoti šviežumo.
Nuo vasario mėnesio iki pat rugsėjo numatome renginių seriją, kuri bus kiek kitokia. Nebus tik vien dubstep, bus ir jungle, ir drum and bass. Vešime dar ne vieną MC, kol kas nenoriu atskleisti, viskas dar derinama, bet bent jau penki renginiai yra sukomplektuoti. Ruoškitės!
Šį šeštadienį „Baltuose Drambliuose“ bus itin karšta. „Soundboys“ savo bendruomenei dovanoja nemokamą renginį. Tai priimti kaip padėką?
Šeštadienio naktis nusimato galinga. Visus metus darėme darėme darėme, bet ateina laikas, kai supranti jog reikia atsidėkoti. Dovanojame nemokamą renginį su chebra, kuri atskrenda iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos. „Balti drambliai“ – gera, sena reivo vieta, reikia ir ją kažkaip paglostyti, paglostyti ir jus!
Kaip apibūdintume dubstep bendruomenę? Kokie tie reiveriai?
Džiugu, kad ji yra susidariusi. Per renginius praktiškai matau tuos pačius veidus. Kokie mes reiveriai? Į šitą klausimą man visada padeda atsakyti video po renginio, kur pamatai visas emocijas, supranti, kad ne vien tik tau gerai, gerai – visiems. Kad tai darai ne vien dėl asmeninių priežasčių, bet ir dėl žmonių, kurie palaiko šią kultūrą. Aš irgi norėčiau taip jaustis ateidamas į kitus renginius. Jei užeini į renginį ir gauni tokią muzikos garso dozę, tu pajauti visas emocijas, kurios vadinasi – gyvenimas. Geri mūsų bendruomenės reiveriai, skoningi, suprantantys muziką, besidomintys ja! Respect! Ačiū, kad lankėte renginius, buvote, palaikėte!