Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais.
Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės, prof. Jolantos Zabarskaitės, kalba yra reikšminga žmogaus tapatybės – vienos iš esminių mūsų vertybių – dalis. Šiandien kalba gyvena globalizacijos aplinkoje ir vis labiau persikelia į skaitmenines technologijas, naująsias medijas. Nestebina tai, jog neretai tarp jaunų žmonių paplitusius žodžius (asmenukė, dūzgės, feisbukuomenė ir kt.) sukuria pats jaunimas. Dar dažniau – lietuviškus žodžius pakeičia tarptautiniais, sulietuvina anglicizmus. Ar būna taip, kad pagaunate save mąstantį angliškai?
Lietuvių kalbai susiformuoti ir atsiskirti nuo kitų baltų kalbų prireikė labai daug laiko. Nors Lietuvos teritorijoje pirmieji gyventojai apsigyveno prieš maždaug 10 tūkstančių metų, lietuvių kalba atsiskyrė tik VI-VII amžiuje. Kalba modernėja kartu su pasauliu, amžiams bėgant daugelis kalbų stipriai pasikeitė, tačiau lietuvių kalba išlaikė ypatingai seną struktūrą. Išskirtinė kalba reiškia išskirtinę tautą, išskirtinius žmones! Ji – viena iš kalbų, kuri paaiškina pasaulio kalbų kilmę ir bendrystę, todėl esame tarsi įpareigoti lietuvių kalbą puoselėti, puikiai mokėti ir saugoti jos unikalumą.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per [-[0]-] .
