Keliautojas Mantas Bertulis: „Bėgti teko ir nuo apsaugos darbuotojų ir paskui autobusą“

Aktyvus keliautojas, projektų „Kitokie pasikalbėjimai“ bei „Kvepia kelionėm“ autorius Mantas Bertulis bėgimo džiaugsmą atrado prieš keletą metų. Šiuo metu jis retai į kelionę leidžiasi be sportinių batelių lagamine. „Citadele Kauno maratone“ birželio 11 dieną dalyvausiantis kaunietis atviras – jam gyvenime teko bėgti ne tik varžybų trasoje ar treniruočių metu, bet ir nuo paplūdimio apsaugos ar vytis autobusą.

Kada pradėjote bėgioti?

Bėgioti pradėjau prieš keletą metų, nuo 5 kilometrų distancijos. Dabar varžybose dažniau renkuosi 10 kilometrų distanciją. Nors laisvalaikiu įveikiu ir daugiau, bet ši distancija man atrodo patogiausia. Deja, laiko treniruotėms skirti tiek, kiek norėtųsi nepavyksta. Tad dažnai į varžybas atvykstu kiek rizikuodamas ir gerai nepasiruošęs. Be bėgimo dar mėgstu važinėtis dviračiu, bet juo dažniau naudojuosi ne dėl sporto, o dėl nuvykimo iš taško A į tašką B. Kauno centre mane dažnai su juo galima sutikti kur nors vis skubantį.

Daug keliaujate, ar teko sudalyvauti bėgimo renginiuose užsienyje?

Kol kas dar ne. Nors turėjau tokių planų, bet situacija pasikeitė. Turėjau bilietą į Kiprą, kur turėjau dalyvauti varžybose, tačiau netikėtai išskristi nepavyko. Visgi nemažai bėgioju ir paprastų išvykų į užsienį metu. Tikiu, kad bėgiojimas yra vienas iš geriausių būdų pažinti kitą šalį. Daug geriau nei stebėti pro autobuso ar taksi langus.

Man ypatingai patinka bėgioti rytais, dažniausiai iki kokio ežero ar jūros. Tokiu metu gali pamatyti kaip iš tiesų gyvena vietiniai žmonės, kaip jie ruošiasi naujai darbo dienai, ką jie veikia. Visada stengiuosi bėgti ir skirtingais maršrutais. Jei nubėgau vienu keliu link jūros, parbėgu visada kitu keliu.

Kur teko taip pabėgioti?

Daugiausia Europos šalyse: Danijoje, Estijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Turkijoje ir kitose.

Tai Jūsų kelioniniame krepšyje visada yra vietos sportinei aprangai?

Taip. Į ilgesnes keliones visada įsidedu sportbačius, sportine aprangą, telefono laikiklį ir žinoma ausines. Mėgstu klausytis muzikos bėgdamas. Tai man padeda susireguliuoti bėgimo ritmą.

O ar nebaisu bėgti nepažįstamose vietovėse?

Sakoma, kad reikia išeiti iš savo komforto zonos. Bet man komforto zona ir yra nepažįstamos vietos. Tad ne. Tikrai nebaisu (juokiasi). O bėgti geriausia ten, kur akys veda. Taip galima atrasti tikrai puikių vietų, pamatyti dalykų, kurių jokiame lankstinuke nerasite. Bėgant kol kas tikrai nieko baisaus ar nemalonaus nėra nutikę. Nebent prisiminus Stambule vieną labai stačią įkalnę, į kurią teko įbėgti.

Kelionėse daugeliui didžiausia baimė kur nors nespėti, pavėluoti. Ar teko kada bėgimo įgūdžius panaudoti bėgant į lėktuvą ar kur kitur nespėjant?

Teko. Ir ne kartą. Viena iš tokių situacijų buvo Kijeve. Su drauge atskridome į Kijevo oro uostą, nuėjome su daiktais į autobusų stotelę. Atvykus autobusui draugė įlipo pro vidurines duris, o aš, kaip įpratęs Kaune, norėjau lipti per priekį. Bet durys neatsidarė, kol ėjau iki vidurinių, jos irgi užsivėrė ir autobusas nuvažiavo su drauge viduje. Nežinojau ką daryti, tad bėgau autobusui iš paskos. Teko bėgti iki pat kitos stotelės. Gerai, kad draugė pamatė, kad vejuosi juos ir pati išlipo kitoje stotelėje.

Yra tekę bėgti ir nuo privataus paplūdimio apsauginių Italijoje. Tiesiog su draugu norėjome išsimaudyti naktį paplūdimyje, bet jis buvo jau užrakintas. Tad šokome per tvorą, bet pamatė apsauginis ir pradėjo vytis. Bėgdami dar spėjome išsimaudyti ir nuo jo pabėgti. Tokių istorijų tikrai yra buvę ne viena. Ir bėgimo treniruotės padeda joms baigtis sėkmingai.

Visgi tikiu, kad daug geriau užsienyje bėgioti savo malonumui ar kaip nuotykį rinktis dalyvavimą bėgimo renginiuose. Tai itin įdomi patirtis ir galimybė pamatyti vietas kitomis akimis.

O ar dalyvausite birželio 11 dieną „Citadele Kauno maratone“?

Taip. Kol kas nežinau kiek bėgsiu ir ar tai bus bėgimas Kaune, ar viename iš nuotolinių renginių kitose šalyse. Bet šio renginio nepraleisiu.

Daugiau informacijos – http://www.kaunasmarathon.lt/