Kalėdos – tai metas, kai susitinka visa šeima, kai atleidžiama, kai keliamasi anksti ryte, ieškant po eglute dovanų, kai namuose didžiuliai vaišių stalai…Tačiau pasaulyje yra žmonių, kurie laikosi ir kitokių, neįprastų, galbūt netgi labai keistų tradicijų…
Slėpkit šluotas!
Gali skambėti keistai, tačiau ilgą laiką Norvegijoje Kūčių vakarą žmonės slėpė šluotas. Neaišku, kada ši tradicija įsigalėjo, bet seniau žmonės tikėjo, jog Kūčių vakarą pasirodo blogosios dvasios ir raganos, kurios norėdamos skristi, vagia šluotas iš namų. Šiandien Kūčių vakarą žmonės šluotas deda į saugiausią namo vietą, o drąsieji norvegų vyrai netgi išeina į lauką ir iššauna šūvį į naktinį dangų, norėdami atbaidyti blogąsias dvasias…
Su riedučiais…į bažnyčią!
Karakase (Venesueloje) dauguma žmonių dalyvauja ankstyvosiose Kūčių mišiose. Atrodytų nieko keisto, tačiau įdomiausia tai, jog į bažnyčią jie važiuoja riedučiais! Ši tradicija tokia populiari, jog mieste gatvės uždaromos (mašinoms), kad riedutininkai galėtų laisvai važiuoti į bažnyčią.
Agurkėlis vietoj žvaigždės
Dauguma žmonių visame pasaulyje eglutės viršūnę puošia žvaigžde ar angeliuku. Tačiau Vokietijoje yra šeimų, kurios vietoj įprastųjų ornamentų, renkasi žalią, agurkėlio formos, stiklinį žaisliuką. Kol Kalėdų rytą vaikai dar neprabudę, tėvai agurkėlį paslepią kur giliai, tarp eglutės šakų. Atsikėlę mažyliai eina ieškoti šio neįprastos dekoracijos, radęs gauną ypatingą papildomą dovaną ir, sakoma, jog jį visus metus lydi sėkmė.
Bato mėtymas
Čekijoje vienišos, netekėjusios moterys išeina į kiemą ir metą per petį batą. Jei kulnas atsisuka į durų pusę – ji liks vieniša ir ateinančiais metais. Jei batas nukrenta ir kulnas atsisuka į priešingą pusę nei jos namo durys – mergina greitai ištekės.
Maisto mėtymas
Slovakijoje, prieš pradedant valgyti Kūčių vakarienę, vyriausias (prie stalo) meta į lubas „Loksa“ (pagamintą iš duonos, aguonų ir vandens). Kuo daugiau prikimba prie lubų, tuo derlius ateinančiais metais bus geresnis.
Moneta pudinge
Anglijoje Kalėdinis pudingas tapo tradiciniu desertu. Taip pat tradiciškai gaminant jį, įdedama šešių arba trijų pensų moneta. Kas valgydamas pudingą randa monetą, ją pasilieka ir džiaugiasi sėkmingais metais (tik valgant reikėtų būti atsargiems ir nenusilaužti danties…).
Atvirutės spalvos svarba
Jei turite draugų Japonijoje, nesiųskite jiems (Kalėdų proga) raudonų atvirukų (nors galbūt ši spalva dažniausiai ir asocijuojasi su kalėdinėmis dekoracijomis, Kalėdų Seneliu ir pan.). Raudonos spalvos atvirutės – blogas tonas, nes dažniausiai tokios spalvos rašteliai teikiami per laidotuves, pareiškiant užuojautą.
„Keistos“ figūrėlės Betliejuje
Katalonijoje (Ispanijoje) prie keramikinių, Betliejaus personažus simbolizuojančių figūrėlių atsiranda „pašalinis“. Pastaroji figūrėlė „labai“ skiriasi nuo Jėzaus gimime dalyvaujančių kitų personažų. Ta figūrėlė – tai nusimovęs kelnes ir pritūpęs žmogeliukas…kitaip sakant, vaizduojanti besituštinantį žmogų (tai gali būti ir politikų, įžymybių figūrėlės). Dažniausiai jis pastatomas kampe, jam juk reikia privatumo… O „trąšos“ juk reiškia gerą derlių!
Voratinklis ant eglutės
Dirbtiniai vorai ir voratinkliai dažnai puošia ukrainiečių eglutes. Kalėdų rytą ant eglutės rasti voratinklį – geras ženklas, nešantis laimę. Sakoma, jog kadaise gyveno neturtinga moteris, kuri negalėjo papuošti eglutės savo šeimai, neturėjo pinigų dekoracijoms. Vieną rytą ji atsikėlė ir pamatė eglutę „išmargintą“ voratinkliais. Kai ryto saulė nušvietė eglutę, voratinkliai pasidengė auksu ir sidabru…
Vieni, atėjus šventėms, vadovausis senosiomis tradicijomis, kiti – galbūt pasirinks kažką naujo, o tretieji derins ir įprastas, ir tai, ko dar nebandė. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių, taigi skirtingos kultūros gali turėti ir ne tokias pat švenčių tradicijas, kad ir kaip keistai jos atrodytų…
Parengė Aistė Labinaitė
