Recenzija. „Juodoji gulbė“ – ilgai lauktas senasis Aronofsky

Naujo režisieriaus Darreno Aronofsky filmo „Juodoji gulbė“ („Black Swan“) turbūt laukia dauguma kino gurmanų. Kas laukia, o kai kas jau ir sulaukė bei drebančiomis rankomis paspaudė play mygtuką.

Ir prieš paspausdamas labai tikėjosi, kad filmas repeat rėžimu suksis dar ne vieną kartą, kaip kad buvo su „Pi“ ar „Requiem svajonei“...

Nostalgija jaunajam...

D. Aronofsky daugumai įstrigo dar gūdžiais 1998 metais, kuomet buvo išleistas filmas „Pi“ – istorija apie matematikos genijų Maksą, kuris namuose sukūrė super kompiuterį, galintį duoti raktą visos visatos suvokimui....Siužetas skamba kaip iš fantastinio filmo, tačiau fantastika – tai nerealūs dalykai, o „Pi“ filmo režisūra, montažas, muzika ir vaidyba leido patikėti, kad šiame pasaulyje viskas įmanoma. Kai kurie šį darbą vadino ir tebevadina tobulu, nes norėjosi žiūrėti dar ir dar, atrandant naujų prasmių.

Gaila, kad dabar šis D. Aronofsky šedevras dažnai nustumiamas į šoną ir labiau pabrėžiamas kitas - „Requiem svajonei“ ("Requiem for a dream"), kurio stilistika primena „Pi“, tačiau daugiau skirtas masiniam žiūrovui.

Po to sekė gražusis „Fontanas“ ("The Fountain"), kurio pagrindinis veikėjas Tomas XVI amžiuje yra ispanų konkistadoras, o mūsų laikais – mokslininkas, ieškantis vaistų vėžiu sergančiai mylimajai. Tačiau filmas, nors labai gražus ir įspūdingas, ganėtinai sunkiai žiūrisi ir yra gana nevientisas. Kaip teigė viena „Fontano“ gerbėja – arba patinka arba ne.

Ir tuomet 2008 metais sekė garsusis „Imtynininkas“ ("The Wrestler"), kuriame vaidino margą reputaciją turintis ir niekada nesenstantis gražuolis Mickey Rourke. Tačiau tai tikrai nebuvo tas filmas, kokio visi tikėjosi iš Aronofsky...

Atėjo eilė „Juodąjai gulbei“ ir galima lengviau atsipūsti bei paspausti ranką senajam gerajam Darrenui, kuris sugrįžo prie savo šaknų – išradingo, bauginančio siužeto, gražių kadrų ir to keisto jausmo, kuris visada likdavo pažiūrėjus jo filmus – jautiesi sinefiliškai pasisotinęs, bet kartu ir dvasiškai išsisėmęs, išsigandęs ir įbaugintas emocinio smurto. Ar „gulbė“ sukėlė tokius pat jausmus?

...ir pagarba dabartiniam Aronofsky

„Juodoji gulbė“ – tai filmas apie talentingą baleriną Niną, kurią idealiai įkūnija Natali Portman. Mergina gyvena su mama, buvusia balerina Erika, kuri kontroliuoja kiekvieną žingsnį ir reikalauja maksimaliai gerai ir meistriškai šokti ir pasiekti balerinos karjeros viršūnę. Teatre baletmeisteris Thomas Leroy kuria naują „Gulbių ežero“ versiją, kurios pagrindiniam vaidmeniui po ilgų svarstymų pasirenkama Nina. Įrodžiusi Thomui, jog yra pasiruošusi atlikti šį vaidmenį, Nina ima nerimauti – jos gyvenime pradeda dėtis tikrai keisti dalykai...

Šioje vietoje siužeto pasakojimą nutraukiame, nes dabar pagrindinį vaidmenį perima Aronofsky skleidžiama panikos, nesuvokiamų įvykių, siaubo, fantastikos ir netgi šizofrenijos banga. Žiūrovas apgaunamas ir nebežino, kur realybė, kur melas, ką jau kalbėti apie pačią Niną.

Ir taip, baigę filmo peržiūrą liekame sukrėsti, truputį drebančiomis rankomis, o jei filmą žiūrėjome prieš miegą – būtinai pažadinome kaimyną ir ėjome kartu parūkyti. Arba bent jau įkvėpti gryno oro laiptinėje. Arba susigūžiame lange netyčia (ne)pamatę savo atvaizdą kruvinomis akimis, nes filmas įsiskverbė į slapčiausias ir juodžiausias emocines kerteles.


Kaip buvo filmuojama "Juodoji gulbė".

Apie gražius dalykus

Atskiro dėmesio verti ir filmo kostiumai, ir puiki N.Portman vaidyba. Aktorė įtaigiai įkūnijo baikščią, bet tuo pačiu ryžtingą baleriną. Vieną akimirką ji trapi baltoji gulbė, kitą – išprotėjusi ir žudanti juodoji. Juolab žinant, kad dėl šio vaidmens aktorė numetė nemažai kilogramų ir ilgai mokėsi šokti. Ir sutapimas – N.Portman vaidinama balerina nesugebėjo atskirti realybės nuo gyvenimo, o pati Portman pirmadienį paskelbė, kad susižadėjo ir laukiasi nuo filmo choreografo Benjamino Millepiedo. Prancūzijoje gimęs B. Millepiedas yra Niujorko baleto pagrindinis šokėjas ir choreografas. Tad gyvenimas ir menas maišosi ne tik filmuose, bet ir realybėje.

Lietuvoje šis filmas bus rodomas nuo sausio 13 dienos. Ir pabaigai – puikiai filmo pradžią ir pabaigą apibūdinančios frazės:

„I just want to be perfect“
„I was perfect... . „

Rasa Barčaitė

Aronovsky, baletas, Darreno Aronovsky, Juodoji gulbė, Natali Portman, Portman, the black swan

Naujausi komentarai
daniela
2011-10-16, 18:32
debiliskesnio filmo neesu maciusi.
Regina
2011-10-01, 14:55
Filmas TOBULAS, deja, to nepasakyčiau apie recenziją - juk reikia duoti būsimam žiūrovui (ar tam, kuris nesuprato filmo ir nori dabar savo mintyse ir jausmuose sudėlioti emocinę ir prasminę dėlionę) raktą - šis filmas tai kelionė į pasąmonę, kur filmo herojė bando išlaisvinti kritiškojo proto ir kultūros nustumtąjį Šešėlį (Z.Freud), nes to reikia jos vaidmeniui, jos suvoktam naujo tobulumo išbandymui.
2011-07-02, 14:00
paliko ispudi. kazkaip labai sukrete tai jog menas tampa savotiska kancia, juk kazkaip ir yra sako, kad menas gimsta is kancios
Donata
2011-01-31, 02:18
Puiki recenzija, būtent taip ir jaučiausi pažiūrėjus filmą;)
Vaflis
2011-01-02, 20:25
Vakar žiūrėjau. Vertinčiau 8-9. Puikus filmas sekmadienio vakarui, vertinantiems moteris ir vidines gulbes. :)
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai