Dėl interviu laiko taip pat greit susitarėme. Jo metu fotografas daug visko pripasakojo: apie fotosesijų užkulisius, (ne)komercinę kūrybą, pigių fotoaparatų galimybes ir t. t. Viskas – įdomu, svarbu, tad nelengva buvo atsirinkti. Štai kas išėjo.
Fotografuoju labai seniai. Tačiau komercinių projektų pradžią galiu susisieti su mano žmonos įsigytu pirmuoju veidrodiniu fotoaparatu. Man užteko jį paimti į rankas ir supratau, kad jaučiu kaip fotografuoti bei galiu tai gerai daryti. O mada domėjausi nuo seno. Prašydavau draugų iš užsienio atvežti „Vogue“ ar „Elle“, kai jų Lietuvoje dar būdavo sunku gauti. Žodžiu, man nereikėjo svarstyti, ką labiausiai noriu fotografuoti.
Ne. Aš esu tiksliųjų mokslų specialistas. Mokiausi ekonomiką ir informatiką, tačiau mane visuomet traukė menai. Nuo mokyklos laikų kūriau poeziją, muziką. Iki šiol tai darau. Tad nieko nuostabaus, kad susidomėjau fotografija.
Apskritai, manau, kad mokymo įstaigos sugadina menininką. Man patinka laužyti standartus, o ten kaip tik stengiamasi įkišti į rėmus.
![]() |
![]() |
Aš turiu verslą, kuris su fotografija visiškai nesusijęs. Tai man labiau hobis, už kurį, žinoma, taip pat gaunu pinigus. Tačiau man jie nėra svarbiausi, o tai suteikia daugiau galimybių. Jei turiu užsakymą už 1 000 litų, galiu savęs neriboti ir išleisti daugiau. Tokiu atveju nenukenčia nuotraukų kokybė. Pinigai darbą daro techniniu, o ne idėjiniu, kas man tikrai nepatinka.
Taip, iš dalies tai tiesa. Tačiau esu girdėjęs pasakymą, kuris man labai patinka – profesionaliems fotografams reikia profesionalios technikos, tačiau genijui užtenka ir pieštuko. Kartais su telefonu galima padaryti labai puikią nuotrauką, tačiau plakatas iš jos tikrai neišeis.
Dažnai jauni fotografai mano: jei turėčiau brangų fotoaparatą, visi mane samdytų. Ir dažnai nusivilia, supratę, kad ne tai svarbiausia. Pirmiausia reikia atrasti savo išskirtinumą fotografijoje ir patį save, o tada galvoti apie brangų, profesionalų fotoaparatą.
„Canon EOS-1Ds Mark III“.
Žmonės sako, kad atpažįsta mano nuotraukas. Fotografuodamas madą skaitmeniniu fotoaparatu visada stengiuosi išgauti juostos efektą arba tiesiog naudoju juostinį fotoaparatą. Dirbdamas su TV3 ar panašiais komerciniais projektais to nedarau, tačiau ir tais atvejais randu būtų savo braižui išreikšti.
Mano antra aistra po mados fotografijos – įvairūs creative darbai. Dar kartais fotografuoju išskirtinį, dažniausiai otkutiur maistą.
![]() |
![]() |
Man labiausiai patinka žmonės, kurie nori laisvės. Neįdomu dirbti, kai tavęs nuolat klausia, ką ir kaip daryti. Man patinka, kai pasakai idėja, o komanda improvizuoja. Fotosesijų metu esu atviras įvairiausiems bandymams. Smagu dirbti su jaunais, nežinomais žmonėmis, atrasti tarp jų talentų.
Pavyzdžiui, paskutinė mano įsimintinesnė fotosesija buvo su drabužių dizainere Jurgita Žiugždiene. Fotografavome jos kolekciją pristatytą per šių metų „Mados infekciją“. Žinoma, pačią fotosesijos idėją padiktavo mistinį atspalvį turintys drabužiai. Ši fotosesija dar nepasirodė, tad nenoriu per daug apie ją šnekėti. Tačiau esmė ta, kad Jurgita iš oro daro stebuklus. Fotosesijos metu tam pačiam drabužiui ji sugeba suteikti visai kitą „veidą“. Su tokiais žmonėmis labai gera ir įdomu dirbti.
![]() |
![]() |
Negaliu tiesiogiai atsakyti į šį klausimą, padiktuoti kažkokio recepto. Svarbiausia turėti išskirtinį tikslą ir jo siekti. Galiu paminėti, kad apie 30 mano nuotraukų išspausdino Amerikoje populiarus mados žurnalas „Runway“. Jie mane pastebėjo ir susirado patys. Nuo šiol esu vienas iš jų žurnalo fotografų ir planuoju nemažai su jais dirbti. Nusiunčiau savo foto-ciklą „Režisūriniai mados portretai“ portalui Behance.net, o jo komisija išrinko ir patalpino mane prie garsiausių pasaulio mados fotografų portale Fashionserved.com, kur mane ir susirado „Runway“.
Vestuvių ir krikštynų tikrai – ne. Žinau keletą gerų vestuvių fotografų, bet jie užsiima tik tuo, tad jų darbai dar verti dėmesio. Asmenines fotosesijas, žinoma, fotografuoju. Bet jas stengiuosi susieti su mada ar creative stiliumi. Paprastų nemėgstu.
Kaina priklauso nuo to, ko žmogus nori. Pavyzdžiui, už 400 Lt galima užsisakyti fotosesiją, bet ji bus be jokios kūrybinės komandos. O po to kaina gali kilti atsižvelgiant į daugelį niuansų – drabužius, makiažą, dekoracijas ir kt. Tačiau jei žmogus sutinka dalyvauti tokioje fotosesijoje, kokios aš noriu, galiu ją tiesiog padovanoti ar fotografuoti už itin mažą sumą.
Dar labai svarbu atrinkti kuo mažiau geriausių nuotraukų – kokias 5–10, kurias žmogus tikrai pasikabins ir kitiems parodys. Juk fotografuoji ne modelius, o paprastus žmones, tad natūralu, kad ne visos jų nuotraukos bus geros. Baisu, kai už 100 Lt mergina gauna 100 nuotraukų, jas visas suslepia, įteigia sau, kad yra nefotogeniška ir daugiau nebesifotografuoja, o gal net atsisako savo svajonės būti modeliu.
Kai žmona pasako, kad manęs nebemato, sustoju ir leidžiu sau atsipūsti. Gal ir juokinga, bet man labai patinka prie savo namų pjauti žolę. Po to išsinešu į kiemą sulankstomą kėdutę, atsidarau alaus skardinę ir ilsiuosi. Leidžiu laiką su savo 3,5 metų dukra, augančia fotomodeliu (juokiasi). Šįvakar kaip tik einu į darželio šventę tėveliams...
asmeninė fotosesija, mados fotografija, Nerijus Paluckas
|
|
|
|
|
|
|
|