Regio kultūra Lietuvoje – pozityvios bendruomenės atmosfera (Interviu, video)

„Apsirūkę rastamanai“ – šia ir panašiomis frazėmis dažnai mūsų šalyje apibūdinami žmonės, klausantys regio muzikos. Kavinėje „Balti drambliai“ susitikome pasikalbėti su regio ir jo įtakai pasidavusių stilių plokšteles sukančiais – Cr-edit ir Gonzaless.

Gal pasirodys keista, bet pokalbio metu nerūkėme marihuanos, tiesiog gurkšnojome jogų arbatą, žinomą, kaip čajus, ir bandėme suprasti, kodėl tokia pozityvi muzika kaip regis dažnai mūsų šalyje įgyja neigiamą atspalvį.

Cr-edit (nuotr. kairėje) ir Gonzaless (nuotr. dešinėje) pasakojimas apie regio kultūrą Lietuvoje.

Kada įvyko pirmasis regio vakarėlis Lietuvoje?

1998 metais pirmasis regio "tūsas" įvyko Trakuose, garlaivyje. Galima pradžią nukelti dar du metus atgal. Tačiau to negalima vadinti renginiu. Tada dar nebuvo konkrečios regio kultūros vystymosi krypties, tik idėja, kurią laikas iš laiko bandydavo skleisti 1–2 didžėjai.

Kaip manote, kodėl regio kultūrai mūsų šalyje dar tik 12 metų?

Viskas dėl gyvenimo sovietmečiu po informaciniu gaubtu. Regiui nebuvo sąlygų iki mūsų prasibrauti. Pavyzdžiui, Lenkijoje regio kultūrai – 25 metai, kai kuriems jį grojantiems didžėjams ar klausytojams – 50 metų.

Regio kultūra vis labiau propaguojama, pavyzdžiui, radijo stotis Start.fm turi laidą, skirtą šiai kultūrai, Zip.fm – jungle muzikai su dub elementais.

Ar regio kultūros sąvokoje telpa ir kiti muzikos stiliai ne tik regis?

Žinoma, tai ne tik regis, o ir jungle, ragga, dubstep, dub muzika bei kitos šių stilių atmainos, kurių vis atsiranda naujų. Lietuvoje tai muzika neorientuota į masiškumą.

Prašnekote apie mases... Organizuojate ilgąjį birželio savaitgalį vyksiantį festivalį „Fire“. Festivaliai juk ir yra masiškų susibūrimų vieta?

Šis festivalis išsivystė iš praėjusią ir užpraėjusią vasarą vykusios „Operatorinės“, o ji iš 2006–2008 metais vykusio „Regeneratoriaus“. Operatorinė labiau buvo skirta draugams. Tranzuojančiųjų į festivalį prašydavome nesakyti, kur važiuoja. Renginių per daug neafišuojame. Tiems, kuriems patinka tokia muzika, susižino, ateina ir atsiveda draugų, kurie pasilieka arba ne. Su „Fire“ yra panašiai, tačiau šįkart norėjosi pakviesti daugiau atlikėjų bei suburti visą bendruomenę.

Bendruomene vadinate regio klausančią auditoriją?

Taip, mes atsisakome žodžio auditorija. Bendruomenė – tinkamesnis mūsų klausytojų pavadinamas. Ir tai ne tik klausytojai, bet ir organizatoriai, atlikėjai, vietų, kurioje organizuojami vakarėliai, savininkai ir t. t. Visus mus sieja ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas, bendravimo stilius. Mūsų renginiai – pozityvių žmonių susibūrimai. Visiems tiesiog gera būti kartu, šokti, šypsotis... Čia dažnai žmonės pažįsta vieni kitus. Bendraudami tarpusavyje išlaikome bendruomenės dvasią.

^{Viena pirmųjų regio grupių Lietuvoje "Lipnūs Macharadžos pirštai (1995 m.)}

Kiek žmonių suburia tokio tipo renginiai?

1000–1500 žmonių, kurie čia turi būti. Pavyzdžiui, atlikėjai iš užsienio žavisi mūsų publikos šiltumu ir nori vėl ir vėl čia grįžti. Jiems neįtikėtina, kad nišinis renginys 3mln. gyventojų turinčioje šalyje surenka tokį skaičių teigiamų žmonių, kuriems dažnai net nereikia jokios apsaugos. 

Grįžkime prie „Fire“. Juk norint pasikviesti atlikėjų iš užsienio reikalingi nemaži pinigai. Taip išeina, kad „Fire“ – komercinis renginys?

Ne, tai idėjinis festivalis, todėl mes nenorime apsikrauti rėmėjais. Jei bendruomenė mus palaikys ir ateis, gauti pinigai bus skirti gerai garso sistemai. Parinkome tam labai gražią vietą Trakų raj., sukvietėme puikius muzikantus, 10 net iš užsienio, kas mums tikrai didelis laimėjimas. Visi jie sutiko groti už dvigubai mažesnius honorarus nei įprastai vien dėl tos pačios minėtos bendruomenės. 

Žinoma, galėtume kviesti žymias užsienio grupes, mokėti jiems didelius honorarus, branginti bilietus. Tokiu atveju renginys taptų komercinis ir prarastų savo dvasią, jaukumą... Išsaugoti ją, o ne užsidirbti mums yra svarbiausia.

Kaip dažnai apskritai organizuojami regio vakarėliai? Kalbu apie mažesnius renginius uždarose miesto erdvėse. Ar, pavyzdžiui, Vilnius turi regio barą?

Kone kiekvieną savaitgalį. Kartais to net neskelbiame internete, nes dauguma mūsų bendruomenės narių mažai juo naudojasi, o kai kurie visai to nedaro. Tokiais atvejais gaminame skrajutes, plakatus.

„Balti drambliai“ – regio kultūros meka, užauginusi bendruomenę. Čia yra kiemelis, kur dažnai grojame. 

Iš pradžių regio vakarėliai vykdavo „Intro“, jam užsidarius atsirado spraga, vėliau jie persikėlė į „Musę“, kuri, deja, neprigijo. 

Ir pabaigai, kaip apibūdintumėte regio muziką tiems, kurie jos nežino?

Tai – sielos muzika. Visa jos paslaptis – gerame vokale ir smagiai sudėliotoje melodijoje, kuri tave liūliuoja ir kelia tau nuotaiką... 

Dovilė Raustytė