Jungtinių tautų mokslininkai perspėja, kad dėl žmogaus veiklos bus sužlugdyta visa koralinių rifų ekosistema.
Koraliniai rifai taps pirmąja ekosistema, kuri bus galutinai sunaikinta dėl žmonijos veiklos. Mokslininkai spėja, kad jų žemėje nebeliks iki šio amžiaus pabaigos.
Šiuos įspėjimus skelbia profesorius Peteris Sale iš Sidnėjaus universiteto, kuris koralinius rifus studijavo 20 metų.
Spėjamas koralinių rifų dingimas siejamas su klimato kaita ir vandenyno vandens rūgštingumo didėjimui. Vietos gyventojų veikla (žvejyba, tarša, pakrantės urbanizacija) taip pat žaloja koralinius rifus.
Knygoje „Mūsų mirštanti planeta“ (angl. „Our Dying Planet“) įspėjama, kad po 30-40 metų žemėje nebebus tokių koralinių rifų, kokias galima džiaugtis dabar, rašo independent.co.uk.
„Mes kuriame tokią aplinką, kurioje koralus kuriantys organizmai bus priversti išnykti ar taps labai labai reti, – teigia profesorius. – Dėl to nebebus kam sudaryti koralinių rifų. Mes jau sužlugdėme daug gamtos rūšių, bet tai bus pirmas kartas, kai bus pašalinta visa ekosistema“.
Nors koraliniai rifai užima tik 0,1 proc. visų vandenynų ploto, juose gyvena ketvirtadalis visų jūros gyvių ir augalų rūšių.
Paskutiniu metu atliktų mokslinių tyrimų metu koralų rifuose buvo atrasta cheminių junginių, kurie gali būti labai naudingi medicinoje. Tačiau dėl koralinių rifų nykimo, šios cheminės medžiagos gali būti prarastos.
Koralų rifai taip pat turi svarbią ekonominę reikšmę. Jie suteikia daugiau galimybių žvejams bei turistams. 100 km atstumu nuo koralinių rifų gyvena 850 mln. gyventojų. Apie 275 mln. iš jų yra priklausomi nuo koralinių rifų ekosistemos. Koraliniai rifai taip pat apsaugo salas ir pakrančių regionus nuo ekstremalių oro sąlygų.
Dėl koralų nykimo labiausiai kaltas žmogaus veiklos metu išskiriamas anglies dioksido išmetimas. Klimato kaita didina vandenynų paviršiaus temperatūrą, tai trukdo koralų fotosintezei, kuriai nevykstant koralai miršta per kelias savaites.
Prie koralų žūties prisideda ir vandenynų rūgštingumas. Beveik trečdalis anglies dioksido, kurią žmonija išleidžia į gamtą, yra įsisavinama per vandenyno paviršius. Vandens rūgštingumas trukdo rifų organizmams įsisavinti mineralus, kurie reikalingi jų skeletams.
Tačiau gera naujiena yra ta, kad koraliniai rifai jau buvo dingę nuo žemės paviršiaus tam tikrais periodais. Pasirodo, kad koraliniai rifai formuojasi, kai yra tinkamas klimatas. Jam pasikeitus, rifai išnyksta, o oro sąlygoms sugrįžus jie vėl pradeda formuotis.
Per pastaruosius dešimtmečius buvo prarasta apie 20 proc. koralinių rifų. Masinis koralų „blyškėjimas“, kas priveda prie jų mirties, yra gana naujas reiškinys, kuris buvo pastebėtas tik 1983 metais.
Minėta knyga „Mūsų mirštanti planeta“ perspėja, kad nepradėjus mažinti anglies dioksido išmetimo į orą, koralinių rifų laukia liūdna ateitis.
.jpg){kind=small}
