Maisto tinklaraščiai – ir saviraiškos forma, ir taikinys pasipelnyti (Foto)

Patys tinklaraštininkai pripažįsta, jog šis nemažai laiko ir pastangų reikalaujantis užsiėmimas toli gražu nekvepia apčiuopiamu pelnu, tačiau daugelio nuomone – tai puiki saviraiškos forma, bendravimo erdvė ir nemokama galimybė rodyti gabumus plačiai auditorijai. Beveik visų maisto tinklaraščių autorius vienija tai, jog pastarieji nėra maisto industrijos specialistai – rašantieji tiesiog myli virtuvę, skiria laisvalaikį gaminimui ir sukurtų patiekalų įamžinimui (prekinius ženklus kol kas kuria tik žiniasklaidoje garsios asmenybės – Beata Nicholson, Linas Samėnas ir k.t.). Dažniausiai tinklaraštininkai – moksleiviai, įvairiausių krypčių studijų studentai ar jauni specialistai, kurių darbo valandos toli gražu nesiejamos su kulinarijos pasauliu. Ne vienas pripažįsta, kad mielai savo įrašus atnaujintų dažniau, tačiau dėl laiko stokos tenka apsiriboti vienu, dviem per savaitę ar per mėnesį. „Juk svarbiausia kokybė, o ne kiekybė, ar ne?“, – retoriškai klausia tinklaraščio „Saulėta virtuvė“ autorė Asta.

Peržiūrėjus lietuviškų kulinarijos dienoraščių klodus galima daryti išvadą, jog kokybės, kūrybiškumo ir originalumo kartelė nekeliama aukštai – dauguma jų pasižymi šablonišku dizainu, atsikartojančiu turiniu, iš interneto pasiskolintomis fotografijomis. Neieškoma naujų idėjų ar inovatyvių koncepcijų. Tinklaraščių populiarumą (gerus lankomumo rodiklius, gerbėjų skaičių socialiniuose tinkluose) lemiantys veiksniai nėra aiškūs.

Dalis skaitytojų prioritetą teikia trumpoms, originalioms mintims, kiti žavisi virtuoziškai sukurtomis fotografijomis, tretiems vizualinė pusė visiškai nesvarbi – tereikia nesudėtingų, daug investicijų nereikalaujančių receptų. „Skaitytojai skatina tobulėti, eiti pirmyn. Ir nėra didesnio komplimento, kai vieną dieną sulauki komentaro ar laiško, sakančio „ačiū, tavo dėka pamėgau virtuvę“, – pripažįsta Asta.

Tinklaraščių autorės neretai gauna laiškų su klausimais, padėkomis, rekomendacijomis. „Viena puiki mergina, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, nepasivargino ir atsiuntė vieną nuostabiausių knygų mano kulinarinėje kolekcijoje“, – prisimena tinklalapio „Žaidimų aikštelė“ autorė Eglė.

Vertindama lietuviškos maisto blogosferos padėtį Eglė pastebi, jog dauguma tinklaraštininkų dar neatrado savęs ir neturi individualaus stiliaus: „Didelė dienoraščių dalis yra gana panašaus turinio ir kone vienodais pavadinimais. Žinoma, yra ir labai charizmatiškų asmenybių. Tikėtina, kad rašantieji nemažai domisi maisto gamyba ne tik iš populiariųjų ir mamų forumuose minimų kulinarijos knygų“.

Tinklaraščio „Savaitgalio rendez vous“ kūrėja Jurga antrina: „Dažnai geras turinys neatinka estetinio vaizdo. Arba trūksta pačio turinio. Mažai tematinių tinklaraščių“.
 

Iš daugiau nei šimto lietuviškų tinklaraščių kokybe išsiskiria nedidelė dalis. „Tasty Art“, „Gera idėja“, „Saldainiuko receptų kampelis“ pasižymi skoningu apipavidalinimu, subtilia stilistika. Bene profesionaliausias maisto produktų ir gaminimo proceso fotografijas galima pamatyti kiekviename „Žaidimų aikštelė“, „Savaitgalio rendez vous“, „Monkey dinner“ ar „Duonos ir žaidimų“ įraše.

Kalbintos tinklaraštininkės vienareikšmiškai mano, jog individualiai kuriamas dienoraščio dizainas, pačių darytos fotografijos, patraukliai užfiksuotas gaminimo procesas yra turinio vizitinė kortelė. Tiesa, pilnaverčiam įrašui sukurti prireikia gero pusdienio, o kartais nuotraukų retušavimą tenka atidėti ir rytdienai. „Noriu, kad žmogus, atsivertęs tinklaraštį, bent minutei kitai dingtų iš savo realybės ir pabūtų mano pasaulyje. Tokį, kokį jį matau aš“, – teigia Eglė. Jai antrina tinklaraščio „Saulėta virtuvė“ autorė Asta: „Reikia sudominti, sužavėti, įtikinti, kad verta rištis prijuostę ir laiką skirti virtuvei. Nuotrauka turi būti kokybiška ir patraukli, receptas – suprantamas, reikia rašyti ne „iš reikalo“, o „iš jausmo“.

 

Užsienyje tinklaraštininkų bendradarbiavimas su reklamos užsakovais – jokia naujiena. Ši tendencija neaplenkia ir Lietuvos – matyt Vakarų pavyzdys įkvepia ir mūsų verslininkus. „Pastaruoju metu komercinių pasiūlymų gaunu kone kasdien. Ir, tiesą sakant, beveik visų jų atsisakau“ – atvirauja „Žaidimų aikštelė” savininkė Eglė, argumentuodama tuo, jog tinklaraštį rašo ne tam, kad veltui gautų produktų ir prisipažįsta, jog atmeta ir visus su maisto tematika nesusijusius pasiūlymus.

„Jei tai nesikerta su mano nuostatomis, nematau nieko blogo apsilankyti degustacijose ar pristatymuose. Fotografija yra mano pomėgis, todėl tokių renginių fotografavimas yra malonumas“, – teigia „Savaitgalio rendez vous“ kūrėja Jurga.

„Saulėtos virtuvės“ kūrėja Asta, neseniai dalyvavusi vieno gamintojo jogurto keturiolikos dienų eksperimente, prisimena, kad gavusi pasiūlymą svarstė, ar tikrai nori tai daryti: „Kadangi jogurtą aš labai mėgstu, o siūlyto ženklo gaminį – taip pat, sutikau bendradarbiauti. Nenoriu užsiimti akivaizdžia reklama ir konkretaus produkto prievartiniu brukimu savo skaitytojams. Gaminsiu su šiuo produktu ir receptus publikuosiu, tačiau tikrai neskatinsiu pirkti. Reikia atrasti ribą, kada komercija ir reklama tampa nebeskani“, – pastebi mergina.

 

Pašnekovės, paklaustos apie galimą finansinę tinklaraščių naudą ateityje, įžvelgia perspektyvas, tačiau apie realią galimybę mąsto skeptiškai, prioritetą teikdamos ne materialumui. „Tikiu, kad įmanoma. Tinklaraščio rašymas gali atverti kelius, suteikti daugiau galimybių. Labai norėčiau savo ateitį sieti su maistu“, – prisipažįsta Asta.

Jai antrina Eglė: „Tinklaraščio dėka mano gyvenime atsirado dabartinis darbas, galimybė fotografuoti maisto knygas, rašyti įvairiems interneto portalams ir susipažinti su begale įdomių žmonių. Jie – tikrasis turtas, kokio nenupirksi už jokius pinigus“.
 

Laikas.lt redakcija dalinasi Lietuvos maisto tinklaraščių nuorodomis:

Gera idėja

Saldainiuko blogas

Pragaro virtuvė

Duonos ir žaidimų

Tasty Art

Saulėta virtuvė

Žaidimų aikštelė

Savaitgalio randezvous

Sonatinos receptai

Monkey dinner

Viena maža virtuvė
Išbandyti receptai