Marsas jau seniai vilioja mokslininkus, astronautus ir išradėjus, o kalbos apie šios planetos kolonizaciją skamba vis garsiau. Tačiau šios planetos aplinka yra itin atšiauri, todėl Marso kolonizacija – didžiulis iššūkis. Iki šiol didžiausiomis problemomis buvo laikomas deguonies trūkumas, žemas atmosferos slėgis ir pavojinga radiacija. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidė dar vieną kritinį veiksnį, kuris gali sužlugdyti Marso kolonizacijos planus – toksiškas Marso dulkes.
Marso kolonizacija: kodėl ši planeta yra pavojinga žmonėms?
Marsas atrodo patrauklus iš tolo, tačiau realybėje ši planeta nėra svetinga žmonėms. Be specialios įrangos astronautai negalėtų išgyventi nė minutės. Marso atmosferoje beveik nėra deguonies ir azoto, tačiau gausu anglies dioksido. Jeigu žmogus įkvėptų Marso oro, sąmonę prarastų vos per 15 sekundžių, o mirtis ištiktų labai greitai.
Be to, Marse yra labai žemas atmosferos slėgis. Pasak profesoriaus Davido Akino iš Merilando universiteto, staigus slėgio sumažėjimas žmogaus organizmui gali būti mirtinas. Astronautai, patyrę tokias sąlygas, prisimena, kaip jų burnoje esantys skysčiai pradėjo garuoti, o po kelių sekundžių jie neteko sąmonės. Tai rodo, kad hermetiški ir spaudimą palaikantys skafandrai yra būtini astronautų išgyvenimui.
Pavojingos Marso dulkės
Nors minėtos grėsmės buvo žinomos jau seniai, mokslininkai neseniai nustatė dar vieną rimtą problemą – Marso dulkes. Tyrimai, publikuoti moksliniame žurnale GeoHealth, patvirtino, kad šios dulkės gali būti toksiškos ir stipriai kenkti astronautų sveikatai.
Marso paviršių dengia smulkios dulkės, kurios lengvai pakyla į atmosferą ir gali patekti į astronautų kvėpavimo takus. Jų sudėtyje aptikta silicio dioksido, gipso, perchloratų ir metalų oksidų nanodalelių. Ilgalaikis kontaktas su šiomis medžiagomis gali sukelti kvėpavimo takų problemas, regėjimo sutrikimus, o blogiausiu atveju – net plaučių fibrozę.
Marso dulkės yra itin lipnios ir lengvai prilimpa prie bet kokio paviršiaus, įskaitant astronautų skafandrus. Ši problema buvo pastebėta dar per Apollo misijas į Mėnulį – mėnulio dulkės sukėlė kosulį, sloga ir gerklės dirginimą astronautams, o ilgalaikė ekspozicija galėjo lemti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Nors Marso dulkės nėra tokios aštrios ir abrazyvios kaip mėnulio dulkės, jos pasižymi dar pavojingesniu bruožu – chemiškai toksiška sudėtimi. Įkvėpus šių dulkių, mažos dalelės gali patekti ne tik į plaučius, bet ir į kraują, sukeldamos uždegiminius procesus organizme.
Kodėl tai kelia grėsmę Marso misijoms?
Astronautai, dirbantys Marso paviršiuje, būtų veikiami ne tik radiacijos, bet ir pavojingų dulkių, kurios su kiekvienu įkvėpimu galėtų silpninti jų sveikatą. Dar blogiau – skirtingai nei Tarptautinėje kosminėje stotyje ar net Mėnulyje, Marso misijos neleidžia greitai grįžti į Žemę gydymui. Komunikacijos su Žeme vėlavimas gali siekti iki 40 minučių, todėl greita medicininė pagalba astronautams nebus įmanoma.
Mokslininkai dabar ieško būdų, kaip sukurti efektyvią apsaugą nuo Marso dulkių – nuo specialių filtrų iki naujų skafandrų dizaino. Be šių sprendimų žmonių išgyvenimas Raudonojoje planetoje gali tapti neįmanomu.
Marso kolonizacija atrodo kaip neišvengiama žmonijos ateities dalis, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kokie didžiuliai iššūkiai laukia. Jei nebus išspręsta Marso dulkių problema, žmonių gyvenimas šioje planetoje gali būti ne tik sudėtingas, bet ir pavojingas sveikatai bei gyvybei. Taigi, prieš žengiant pirmuosius žingsnius į nuolatinį gyvenimą Marse, mokslininkams teks rasti būdą, kaip apsaugoti astronautus nuo šios nematomos, bet mirtinos grėsmės.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
