[-[0]-]
Šiuolaikinė architektūra vis drąsiau neria į jūrų gelmes ir [-[1]-] . Po vandeniu tarsi iš vidaus galima apžiūrėti ne tik jūrų muziejus. Po vandeniu jau veikia restoranai, viešbučiai, vandenyje projektuojami miestai.
Miestas vandenyje
Kol kas kompiuterinėje grafikoje egzistuoja architekto Joachimo Hauserio hidropolis. Jo įgyvendinimas po poros metų turėtų prasidėti Arabijos jūros įlankoje.
Šiuolaikinės statybinės ir izoliacinės medžiagos padeda architektams įgyvendinti svajones vandenyje.
Bendras hidropolio plotas – 260 hektarų. Jame planuojamas ne tik 200 kambarių viešbutis, bet ir pramogų centras, sporto aikštynai, apžvalgų aikštelės.
Statinio patalpas nuo jūros vandens skirs skaidri siena. Šiuolaikinės architektūros siekis yra tokius pastatus priartinti prie realios aplinkos, sustiprinti pojūtį po vandeniu.
Įprasta, kad didžiausiuose akvariumuose – okeanariumuose viena pastato siena būna su atviru vaizdu į gelmes.
Šalia staliukų plaukioja jūros gyvūnai. Tai vaizdas iš Izraelio Raudonosios jūros žvaigždės restorano „Eilat“. Jūrų žvaigždės pavidalo statinio salės siena suskaidyta į 62 didelius akvariumus. Jūroje už stiklo – dirbtinas Raudonosios jūros „koralinio rifo sodas“.
Būnant restorano salėje neapleidžia nuolatinis nėrimo į gelmes ir gyvūnijos atradimo džiaugsmas.
Pakibę jūros žydrynėje
Jūra – kaip puošmena jau seniai tapo poilsio statinių palydovu.
Pasaulyje lenktyniaujama dėl to, kuri vieta bus patraukliausia.
Dubajuje traukia erdvi Al Mahara („Austrė“) viešbučio restorano salė su plačiu reginiu į vandenis. Čia aplink didžiulį baseiną, kuriame sukurta natūrali povandeninė gamta, išdėstyti staliukai.
Fidži saloje lankytojus traukia Poseidono valdos – restoranas po vandeniu. Įspūdį sustiprina įtaisyti povandeninio laivo iliuminatoriai, aptakūs patalpų kampai. Greta restorano laukia povandeninis laivelis, kuris vilioja ekskursijomis po vandeniu.
Maldyvų salose stebina viešbučiai ir restoranai ant vandens. Jie gavę geriausius pasaulio architektų konkursų įvertinimus. Čia susilieja vandenynas ir vaiski dangaus žydrynė.
Sala tvyro atskirta nuo šiuolaikinio pasaulio. Greta ir kavinė po vandeniu – 5 metrų aukščio ir 30 metrų ilgio salė. Per sienas ir lubas matyti koralinis rifas. Užvaldo nesvarumo jausmas – nejučiomis ieškoma, į ką tvirčiau įsikibti.
Dirbtinai sukurtose „gelmėse“ susiduriama su gamtine tikrove. Nuolat tenka valyti jūrą ir žmones skiriantį apsinešusį stiklinį gaubtą. Jį teršia tik per padidinimo stiklus matomi dumbliai, gyvūnų lervos. Trikdo ir raibuliuojančio vandens žaismas, rajų ar ryklių šešėliai. Yra žmonių, kuriuos po vandeniu ištinka klaustrofobijos baimė.
Baltija kol kas nepatraukli
Povandeninių apžvalginių statinių kol kas nenumatoma statyti Baltijos jūroje. Ji yra labiau pramoninis nei pramoginis vandens telkinys.
Tai lemia šalta aplinka ir drumstas vanduo. Dažniausiai Baltijos dugnas matyti vos kelis metrus.
Skaidresnis vanduo išsilaiko tik pavasarį.
Vidutinių platumų šaltavandenė jūrų augmenija ir gyvūnija nėra tokia išraiškinga kaip šiltesnėse jūroje, kur tiek žuvys, tiek augalai spinduliuoja įvairiausiomis spalvomis.
Baltijos jūroje sunkesnė ir pramoginių statinių priežiūra. Čia kiekvieną didesnę audrą kartojasi krantų ardymo procesai. Geriausia, ką šiandieną architektai gali pasiūlyti jūros gelmių mėgėjams, tai statiniai Švedijos ar Suomijos scheruose, su vaizdu į gelmes bei laivą permatomu dugnu.
.jpg)
