[-[0]-]
Dontbeseen.tumblr.com nuotr.
Safolko grafystėje (Anglija) buvo rasti du vaikai, kurių oda buvo žalia. Berniukas ir mergaitė juos radusiems žmonėms nesugebėjo papasakoti nieko – nei iš kur atklydo, nei pasakyti savo vardų. Jie nekalbėjo jokia žinoma kalba. Dar keisčiau viskas atrodė, kai vaikai atstūmė visą jiems siūlytą maistą, tačiau noriai kirto pupas, o ir toliau mito tik maistu, pagamintu iš augalų sėklų.
Anot istoriko Viljamo Niuburgiečio (William of Newburgh), XII a. laikus siekiančioje istorijoje vaikai buvo rasti rudenį, stovintys prie didelio vilkų urvo. Žaliaodžius vaikus surado grupelė miestelėnų. Berniukas ir mergaitė kalbėjo niekam nesuprantama kalba, jų oda buvo žalia, jie vilkėjo neįprastus drabužius. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad juos nuvedė pas žemės, kurioje vaikai buvo rasti, savininką Ričardą De Kalną (Richard De Calne), kur jiems ir leista pasilikti gyventi.
Buvo labai keista, tačiau mažieji svečiai keletą dienų į burną neėmė nė kąsnio jiems siūlomo maisto, kol kažkas netyčia pasiūlė pupų. Jas vaikai skubiai surijo. Pupomis žaliaodžiai mito keletą mėnesių, paskui įprato valgyti duoną. Abu vaikai galiausiai buvo pakrikštyti, tačiau netrukus po krikštynų berniukas mirė. O mergaitė augo toliau, tačiau jos odoje žalios pigmentacijos nebeliko. Ji išmoko kalbėti angliškai.
Mergaitė vėliau pasakojo, kad ji su broliu atkeliavo iš šalies, kur nėra saulės šviesos, ir kur nuolat tvyro blausi prieblanda. Vaikus priglaudę žmonės teigė, kad, vaikų pasakojimu, jie atklydo iš Šv. Martyno krašto (St. Martin’s Land), kur viskas žalia. Kaip jie atsidūrė „naujoje žemėje”, vaikai neprisiminė. Jie tiesiog ganė gyvulius, tik staiga pasigirdo griausmas ir vaikai atsidūrė prie vilko olos.
Mergaitei tariamai buvo duotas Agnesės vardas (Agnes), ji ištekėjo už karališkos giminės atstovo Ričardo Baro (Richard Barre). Tai mini du istorikai – jau minėtas Viljamas Niuburgietis ir Ralfas iš Kogesholo (Ralph of Coggeshall).
Anglijos miške rasti paslaptingi vaikai, kurių oda žalia (odditiesunsolved.tumblr.com nuotr.)
Šią keistą istoriją mėginta aiškinti įvairiai. Kai kurie linkę manyti, kad žalieji vaikai atkeliavo iš slapto požeminio pasaulio, įėjimas į kurį – pro vilko urvą. Kita ne mažiau fantastinė teorija – vaikai prie vilko olos atsidūrė iš paralelinės visatos. Tretiems atrodo, kad žaliaodžiai buvo ateiviai, kurie kažkaip – neaišku, specialiai ar netyčia – atvyko į mūsų planetą.
Tačiau mūsų dienomis populiariausias šios istorijos paaiškinimas yra toks. Istorija galėjo nutikti 1173 m., kai Anglijoje karaliavo Henrikas II (Henry II). Tais laikais karalius persekiojo flamandų imigrantus, vyko daug mūšių (žuvo daug flamandų). Šią istoriją pagarsinęs mūsų dienų istorikas Polas Haris (Paul Harris), mano, kad vaikai galėjo būti gimę ir užaugę Fornheme Sen Martine (Fornham St. Martin) – kaimelyje už kelių mylių nuo Vulpito (Woolpit).
P. Haris aiškina, kad kaimelis turbūt buvo nuniokotas karaliaus kariaunos, o vaikų tėvai nužudyti. Vaikai pabėgo į Tetfordo mišką (Thetford Forest), kuriame ilgą laiką pragyveno stokodami maisto, todėl jiems galėjo išsivystyti anemija (mažakraujystė). Tai galėtų paaiškinti nenatūralią odos pigmentaciją. Istorikas kelia prielaidą, kad vaikai galėjo girdėti Beri Sen Edmundo (Bury St. Edmunds) miestelio bažnyčios varpus ir užklydo į požeminį tunelį, kuris buvo Graimso kapinyno (Grimes Graves) dalis. Kapinyne likęs maždaug 4 tūkst. metų senumo neolito eros požeminių tunelių tinklas. Iš jo vaikai išlindo netoli Vulpito. Ten juos ir surado.
.jpg){kind=small}
