Nors nerimo sutrikimai gali kilti dėl įvairių priežasčių, viena iš klastingiausių yra perfekcionizmas – nuolatinis poreikis būti tobulam. Šis psichologinis mechanizmas dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, skatinančiu socialinį nerimo sutrikimą ir vedančiu į vis didesnę izoliaciją. Kaip teigia Psychology Today, perfekcionizmas ne tik kursto baimes, bet ir sukuria klaidingą įsitikinimą, kad tik pasiekus idealą žmogus taps vertas būti visuomenėje.
Socialinis nerimo sutrikimas ir perfekcionizmas – pavojingas duetas
Žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo, dažnai jaučia baimę būti vertinamais ar kritikuojamais. Jie nuolat gyvena su įsitikinimu, kad aplinkiniai stebi kiekvieną jų žingsnį ir daro neigiamas išvadas. Dėl to bet koks socialinis kontaktas tampa grėsme, todėl šie žmonės ima jo vengti. Perfekcionizmas čia įsiterpia kaip tariama apsauga – jei būsiu tobulas, niekas neturės dėl ko manęs kritikuoti. Tačiau tai tampa spąstais: kuo labiau žmogus siekia idealo, tuo labiau jis tolsta nuo realybės ir tikrų santykių.

Iškreiptas savęs matymas – kūno dismorfinio sutrikimo pavojus
Socialinis nerimas dažnai siejasi su kūno dismorfofobija – sutrikimu, kai žmogus iškreiptai vertina savo išvaizdą. Net jei aplinkiniai nepastebi jokių trūkumų, pats asmuo juos mato kaip didžiules problemas. Teigiami komentarai jam atrodo kaip melas ar gailestingumo ženklai. Tai tik dar labiau sustiprina įsitikinimą, kad vienintelis būdas būti priimtam – pasiekti išorinį idealą.
Vaikystė ir perfekcionizmas
Perfekcionistinis mąstymas dažnai atsiranda vaikystėje, kai tėvai kelia per didelius reikalavimus arba yra nenuspėjami – vaikui belieka stengtis būti nepriekaištingam, kad išvengtų kritikos. Suaugus žmogus ima tikėti, kad tik būdamas tobulas jis nusipelno meilės, pripažinimo ar sėkmės. Taip susiformuoja nerealūs standartai, kuriuos pasiekti beveik neįmanoma.
Kaip ištrūkti iš perfekcionizmo ir nerimo rato
Pirmas žingsnis – suprasti, kad perfekcionizmas nėra sprendimas, o problema. Žmonėms nereikia tavo tobulumo – jiems svarbus tavo žmogiškumas, nuoširdumas ir artumas. Mokymasis priimti save su visais trūkumais leidžia atsikratyti nereikalingo spaudimo ir pradėti gyventi tikrą, nors ir netobulą gyvenimą.
Perfekcionizmas gali atrodyti kaip siekis tobulėti, bet dažnai jis tampa psichologiniu kalėjimu. Tik išsilaisvinus iš idealo spaudimo ir leidus sau būti savimi, galima sumažinti nerimą, atkurti santykius su aplinkiniais ir mėgautis gyvenimu tokiais, kokie esame – netobuli, bet tikri.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.