Esu 22 metų mergina. Studijuodu,studijos patinka, po studijų dirbu. Myliu gyvenimą, daug skaitau apie tarpusavio santykius.Turiu keletą tikrų draugu, labai juos vertinu. Mėgstu šokt, todėl dažnai lankausi klubuose (apsieinu be alkholio, man jo nereikia linksmybėm), esu linksma, simpatiška, nuoširdi, draugiška… tačiau aš visai neturiu pažinciu su vaikinais.
Ne todėl kad būčiau išranki ir sukūrsi savo ideala. Tikiu, kad reikia žmogui duot šansą atsiskleist, jei jis tau patiko, nesu ir namisėda, juk lankausi viešosiose vietose, tačiau per paskutinius pusę metų tebuvo viena pažintis su vaikinu, kuri dėja nutrūko dėl mano kaltės, kadangi pradėjau per daug skubėt… Savo klaidą supratau, bet dabar ne apie tai, tiesiog noriu sutikt žmogų, bet netgi kai einu gatve, tai ji ištuštėja… einu viena… kas ne taip? Ačiū.
E.
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Sveika E. Žinote, perskaičius Jūsų laiškelį, norisi Jums pirmiausia pasakyti: viskas Jums yra gerai – mokotės, dirbate, bendraujate, linksminatės, vertinate save ir draugus, ilgitės meilės, tikitės sutikti Jums tinkantį vaikiną – patiriate visą tai, ką ir turi patirti jaunas žmogus.
Bėda, manau tame, jog tiesiog per daug skubate, Jums nesinori laukti, esate linkusi užbėgti įvykiams už akių. Šią Jūsų savybę patvirtina Jūsų paskutinė nutrūkusi pažintis su vaikinu, kaip pati sakote, dėl Jūsų skubėjimo. Ir nors teigiate savo klaidą supratusi, ir ne apie tai dabar norinti kalbėti, o tik apie savo norą sutikti žmogų – miela E., norėčiau Jus sustabdyti ir nuoširdžiai patarti taip neskubėti.
Tai, kad supratote teoriškai savo skubėjimo klaidą, dar nereiškia, kad praktiškai Jums pavyks jos išvengti ateityje. Kaip matau, Jūs ir toliau skubate – laukiate, dairotės, norite, o Jūsų norui neišsipildant čia ir dabar, darote skubotas, dramatiškas ir nelogiškas išvadas, kaip ši, jog, Jums einant gatve, ji ištuštėja, ir einate ja viena…
Manau, kad pati suprantate, jog tai netiesa – vaikinai neišsilaksto Jus pamatę gatvėje, tiesiog kartais mes visi einame gatve vieni, nes tuo metu nėra kitų praeivių. Tokie manymai, įsivaizdavimai atspindi vidinę žmogaus būseną, tam tikrą vidinę nuostatą: Jūsų atveju tai būtų galbūt „jaučiuosi vieniša“ ar „kažkas man ne taip“ ir pan. Pati paanalizuokite savo savijautą: kokios mintys ir jausmai Jus gena skubėti ir bando įtaisyti Jums menkavertiškumo kompleksą.
Tokie klaidingi įsivaizdavimai tuo ir yra pavojingi, jog palaipsniui iškreipia tikrovės suvokimą, įsibrauna į žmogaus asmenybę kokio nors komplekso pavidalu ir tuomet diriguoja žmogaus mintims, jausmams ir elgesiui. Kraštutiniu atveju žmogus tikrai gali įtikėti, jog žmonės gatvėje jo šalinasi, keistai į jį žiūri, blogo linki ir pan. – tai tampa rimtesnio pobūdžio psichologinės ar psichiatrinės problemos.
Na, manau, tai ne Jūsų atvejis, tik norėjau pasakyti, kur gali nuvesti iškreipta realybė kraštutiniu atveju. Tam tikrų daugiau ar mažiau iškrieptų susikurtų įsivaizdavimų mes visi turime – tai yra savęs pažinimo, tobulėjimo ir sveikimo laukas. Ir visi mes ariame tame lauke savas vagas.
Pabaigai dar šiek tiek apie skubėjimą ir sunkiai valdomą troškimą. Vienoje iš ankstesnių konsultacijų kalbėjau apie moterų daromas elgesio klaidas, kurios trukdo užsimegsti ir vystytis santykiams su vyrais.
Vieną iš jų pavadinau „atversta knyga“ – tai elgesys, kuomet moteris tarsi visa savo esybe byloja: „ieškau vyro“ ir siunčia šio pranešimo signalus į visas keturias pasaulio šalis. Jos skubą ir troškimą susirasti vyrą labai greitai vyrai intuityviai pajunta netgi tuomet, jei moteris nedaro to akivaizdžiai ir agresyviai. Jos patiriama vidinė įtampa neleidžia santykiams vystytis natūraliai.
Moteris linkusi elgtis dirbtinai, ir tai matosi, todėl pradingsta žaismė ir žavesys. Be to suveikia gaudynių principas: vienas vejasi – kitas bėga. Kai vyras pasijaučia gaudomas, spaudžiamas, skubinamas jis yra linkęs pabėgti. Todėl labai svarbu neskubinti santykių, leisti jiems vystytis natūraliai, leisti sau ir kitam žmogui skleistis tinkamu būdu – juk, jeigu pumpurą bandysi išskleisti dirbtinai, tik išdraskysi, o jokio žiedo neišvysi. Nėra žiedų – nėra ir vaisių.
Taigi, miela E., iš viso to ką prikalbėjau, seka viena išvada ir rekomendacija – gyvenkite savo gyvenimą neskubėdama, mėgaukitės tuo ką šiuo metu turite ir pasistenkite ramiai ir viltingai laukti savo troškimų išsipildymo. Na, o kad neskambėtų labai teoriškai, aš siūlyčiau Jums įsitraukti į kokią nors visuomeninę veiklą (pvz. jaunimo organizacijos, sporto, šokių, meno ir t.t. mokymo programos ir kitos įvairios veiklos), kas Jums būtų patrauklu, ir kur galėtumėte sutikti įdomių žmonių ir bendraminčių.
Tokiame žmonių rate didesnė tikimybė sutikti sau artimą žmogų nei klubuose, baruose ar gatvėje. Sėkmės ir vilties!
Turite klausimų? Reikia patarimų? Rašykite adresu: [-[0]-]
.jpg)
Evelina Globė – psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos magistrė, besidominti asmenybės, socialine psichologija, meno terapija. Yra dėsčiusi Vytauto Didžiojo universitete „Psichologijos įvadą“, „Bendravimo psichologiją“; vedusi seminarus paaugliams bei jaunimui „Savęs pažinimas ir asmenybės ugdymas“, „Sėkmingo bendravimo įgūdžiai“.
