[-[0]-]
Ar žinojote, kad šuolių su virve išradėjai – Ramiojo vandenyno salų gyventojai? Lianomis už kojų prisirišę nuo medinių bokštų šokinėjantys ekstremalai iki šiol tokiu būdu išsiaiškina narsiausius genties karius. Vyrai ne tik turi nušokti iš didelio aukščio, bet ir paliesti galva žemę.
Šuolių su virve gimtine laikomi nelabai toli nuo Australijos esančios Venuatu tautos apgyvendintos Pentekosto salos gyventojai. Šuoliams su virvėms jie iki šiol stato iki 100 metrų aukščio medinius bokštus, kurių statyba gali trukti iki kelių mėnesių. Bokštas statomas iš įvairių lianomis surištų pagalių. Vienintelis įrankis – mečetė.
Pagrindinis šuolių tikslas – išsiaiškinti narsiausius karius. Vietiniai taip pat tvirtina, kad šis ritualas padeda užtikrinti gerą bulvių derlių.
Šuoliai vyksta kovo-gegužės mėnesiais. Laikas pasirinktas neatsitiktinai. Lianos tokiu metu jau būna pakankamai tvirtos, kad išlaikytų vyro svorį, tačiau dar nesurambėjusios, tad įsitempusi liana lyg spyruoklė trukteli atgal. Tai ypatingai svarbu, nes ritualas laikomas pavykusiu tik tada, kai šokantis drąsuolis galva pasiekia žemę. Vos tik tai atsitinka, įsitempusi liana šoklį trukteli atgal ir neleidžia jam visu svoriu trenktis galva į žemę. Bokštai statomi prie pat šlaito, o ekstremalai šoka į šlaito pusę, todėl į žemę jie trenkiasi ne 90 laipsnių kampu. Šlaitą, statybos vietą, lianų ilgį parenka vietinis šuolių su virve ekspertas. Jo darbas išties svarbus: liana per trumpa – ritualas nepavykęs, per ilga – laidotuvės.
Prieš šuolį vyrai atlieka tam tikrą ritualą ir šoka nuogi, lytinius organus apvynioję lapais. Moterys bokšto statybose nedalyvauja, o ir pažiūrėti į šokančius ne visada turi teisę.
