Samanų grafičiai – meno kūriniai, kuriuos reikia prižiūrėti (foto)

[-[0]-]
Inga Labutytė
Gamintojo nuotr. / Menininkės Aana Garforth darbai

Praėjusiais metais grafičių piešėjų menams nuvalyti nuo pastatų sienų vien Vilniaus miesto savivaldybė išleido apie pusę milijono litų. Vieniems tai – aerozoliu trykštantis menas, kitiems – nesuvaldomas ir dargi nemažai kainuojantis pastatų sienų niokojimas. O kaip reaguotumėte išvydę ant namo sienos „žaliąjį grafitį“? Iš tikros žolės arba samanų.

Lietuvoje tokių piešinių nėra tekę pastebėti. Ne tiek daug jų ir užsienyje. Nenuostabu – žaliajam grafičiui neužtenka spustelti flakonėlio purkštuką – jo kūrimui reikia daug kruopštesnio darbo, surinktų ir tinkamai paruoštų samanų, o po „užtepliojimo“ mažiausiai savaitę meno kūrinį reikia lankyti kasdien ir atgaivinti vandeniu.

Apsukri reklamos agentūra „Green Graffiti“ čia iš karto rado vertingą nišą – didžiosios Europos šalyse veikianti bendrovė siūlo kompanijoms sukurti reklamą iš samanų, žolės, lauko erdves išpiešti kreida, o šaligatvius… specialiu pieno mišiniu!

Tačiau kol kas apsistokime ties „žaliaisiais grafičiais“.

Samaniniai gyvūnai nykiose statybvietėse

Šios rūšies grafičių gerbėjai ir juos kuriantys menininkai skuba pridurti, jog tokiu būdu nekenkiama aplinkai (į orą nepurškiami chemikalai), tačiau sujungiamas menas ir gamta, galima stilingai papuošti praktiškai bet kokį išorės paviršių. Nors tokių menininkų nėra daug (didžioji dalis jų kuria pasaulio didmiesčiuose, pavyzdžiui, Niujorke, Londone), jie vienbalsiai sutaria, kad žmonės yra gerokai atitrūkę nuo gamtos. O čia savo rankomis gali sukurti mažytę ekosistemą „betono džiunglėse“. Menininkai Edina Tokodi ir Jozsefas Valyi-Toth dažniausiai trafaretų būdu piešia įvairius gyvūnus itin nykiose miesto vietose – ant statybviečių tvorų, apleistų pastatų. Visi jų gyvūnėliai „auga“ Bruklino rajone (Niujorke, JAV).

Samanos neturi šaknų, todėl atsigauna ir susipina į žalią „kilimą“ net ir sutrintos virtuvės plaktuvu, kuris naudojamas „samanų grafičio“ mišiniui ruošti. Samanoms reikia šešėlio bei drėgmės, jos taip pat mėgsta rūgštinę dirvą.

Norite išbandyti?

Tinklalapis greenergreengrass.com dalinasi iš pirmo žvilgsnio keistu mišinio „samanų grafičiui“ kurti receptu:

• Į plaktuvą/ virtuvės kombainą įmeskite tris kupinas rieškutes samanų (prieš tai jas reikia atsargiai nuplauti nuo purvo)
• Užpilkite dviem puodeliai drungno vandens
• Pridėkite du puodelius pasukų arba paprasto jogurto be jokių priedų
• Spauskite veikimo mygtuką ir palaukite, kol masė pasidarys žele konsistencijos
• Susipilkite paruoštą masę į kibirėlį ar kitą talpą
• Su teptuku užtepkite šią masę ant norimo paviršiaus. Stebėkite, kaip jūsų meno kūrinys kiekvieną dieną auga, kaskart jį sudrėkinkite purkštuvu.

Kiti rasti receptai skamba labai panašiai – tačiau papildomai siūloma į įdėti porą žiupsnių vandenį sulaikančios sodo želė, taip pat rekomenduojama dėti cukraus.

Vaikinai, kuriantys mokslinius vaizdo klipus pateikia dar tikslesnį mišinio samanų grafičiams receptą:

Jei samanos nukrenta – vadinasi, mišinį reikia dar kartą nešti į plaktuvą, tik šįkart pridėti daugiau samanų. Kita vertus, tai niekam nekenkiantis grafičių menas – samanas nuo sienos galima nukrapštyti gerokai lengviau ir pigiau, nei tikrąjį aerozoliniais dažais įamžintą grafitį.

Ir namų puošimui, ir verslui

Kai kurios bendrovės netruko „pagauti“ tokios idėjos ir visiems skelbia, jog yra „žalios“ tokiu būdu išsipiešdamos ant sienos savo logotipą. Samanų piešinį taip pat galima „užauginti“ ant medžiagos ir vėliau ją pritvirtinti prie sienos.

Tinklalapyje greenergreengrass.com rašoma, jog toks grafitis gali augti ant bet kokio paviršiaus, kokį tik galite įsivaizduoti – ant plytų, nederlingo dirvožemio, grotelių, pavėsinės sienos, akmenų krūvos, nebevažiuojančio automobilio, medinio paviršiaus.

Samanų galima rasti ant permirkusių sienų, drenažo vamzdžių, drėgnoje aplinkoje. Renkantis vietą samanų grafičiui reikia atsižvelgti į samanų „pomėgius“. Kitu atveju meno kurinys gali netrukus pradėti ruduoti ir nudžiūti.

Skirtinguose šaltiniuose pateikiama skirtinga informacija – vienur rašoma, jog tokius samanų kūrinius reikia laistyti savaitę, kituose – jog jos atsinaujina ir pradeda augti tik po kelių savaičių. Matyt, tam didelės įtakos turi ir šalies klimatas (neradome nė vieno „žaliojo grafičio“, kurį menininkai būtų išauginę Afrikoje).

Nors nesiūlome bėgti ir keista mase iš samanų bei jogurto teplioti pastatų sienų, galbūt tai gali būti linksmas popietės užsiėmimas, kurio metu dekoruotumėte savo namo sieną ar tvorą.
Dažnas miške su malonumu paliečiame minkštutėles samanas – šiek tiek jų gali papuošti ir jūsų sodą ar namą.