Išdavystė – vienas skaudžiausių išbandymų bet kokiuose santykiuose. Ji gali negrįžtamai sugriauti ryšį, bet kartais – ir tapti naujos, gilesnės artumo formos pradžia. Pasak psichologės Ljudmilos Černovos, svarbiausia – būti atviriems sau, sąžiningiems partneriui ir pasiruošusiems pokyčiams po išdavystės.
Ką daryti po išdavystės?
Susidūrę su neištikimybe, žmonės dažniausiai renkasi vieną iš trijų kelių:
- Skirtis ir eiti savais keliais;
- Pasilikti kartu ir bandyti viską atstatyti;
- Padaryti pertrauką, kad apmąstytų situaciją iš šalies.
Kuris sprendimas teisingas? Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių: emocinės būklės, savivertės, baimės likti vienam, finansinės padėties, vaikų buvimo šeimoje, ir netgi nuo vaikystėje suformuotų nuostatų, pavyzdžiui, „reikia kentėti dėl šeimos“.
Pokalbis po išdavystės – pirmas žingsnis link aiškumo
Tylėjimas ar ignoravimas – ne išeitis. Skausminga ar ne, atvira diskusija apie tai, kas įvyko, yra būtina. Tik kalbėdami galime suprasti tikrąsias priežastis ir priimti sprendimą, kuris būtų nuoširdus abiems pusėms.
Psichologė pasakoja, kad per dvidešimt metų darbo praktikos girdėjo daugybę įvairių žmonių istorijų – ir nė viena jų nebuvo visiškai vienoda. Kiekvienas žmogus išgyvena savitai: vieni slepia skausmą, kiti pyksta, treti – ieško gilesnės prasmės ar priežasčių.

Svarbiausias klausimas: „Ko aš noriu?“
Būtina sustoti ir paklausti savęs:
- Ką aš jaučiu šiuo metu?
- Ar esu laimingas žmogus?
- Kaip jausiuosi, jei priimsiu vieną ar kitą sprendimą?
Šie klausimai padeda pažvelgti į situaciją ne tik per skausmo prizmę, bet ir atrasti savo vidinius poreikius. Niekas kitas negali nuspręsti už jus – jūsų gyvenimas yra jūsų atsakomybė.
Tikra gyvenimo istorija: kai išdavystė tampa atspirties tašku
Psichologė dalijasi viena istorija, kai išdavystė… išgelbėjo santykius. Po vaiko gimimo žmona visą dėmesį skyrė kūdikiui, o vyras jautėsi paliktas nuošaly. Abu jautėsi vieniši ir emociškai nutolę, tad jų gyvenime atsirado treti asmenys.
Tačiau kai šeimą ištiko krizė, meilužis atsuko nugarą, o vyras – grįžo padėti. Pora rado drąsos kalbėtis, pripažino savo klaidas ir nusprendė pradėti nuo pradžių. Jie dirbo su savo santykiais daugiau nei metus – išmoko atleisti, iš naujo pažino vienas kitą ir atkūrė tarpusavio pasitikėjimą.
Išdavystė – tai ne tik skausmas, bet ir galimybė. Galimybė pažvelgti į save ir į santykius iš naujo, drąsiai priimti sprendimus ir galbūt net sustiprėti. Nesvarbu, ar pasirinksite eiti skirtingais keliais, ar iš naujo kurti ryšį – svarbiausia būti ištikimam sau ir nebijoti siekti laimės.
Šaltinis: tsn.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.