Tyrimai rodo, kad ankstyvieji santykiai su tėvais ar globėjais turi didelės įtakos mūsų emocinei gerovei ir gebėjimui kurti sveikus santykius ateityje. Prieraišumo teorija teigia, kad vaikams, kuriuos augina atsakingi, dėmesingi ir priimantys tėvai, būdingas saugus prieraišumas. Tuo tarpu tie, kurie augo su emociškai nutolusiais ar nepakankamai reaguojančiais tėvais, gali susidurti su nesaugiais prieraišumo modeliais.
Saugus prieraišumas ir jo poveikis
Prieraišumo stilius turi didelės įtakos psichikos sveikatai bei tarpusavio santykiams. Saugiai prisirišę asmenys paprastai pasižymi stabilia psichologine sveikata, pasitikėjimu savimi bei gebėjimu uſmegzti ilgalaikius, tvirtus santykius. Tačiau net jei vaikystėje nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos saugiam prieraišumui vystytis, šį modelį galima pakeisti vėlesniame gyvenime, ugdant emocinį stabilumą ir stiprinant santykius su artimaisiais.
Kaip atpažinti saugų prieraišumą?
Saugus prieraišumas reiškia, kad asmuo turi tvirtą vidinį pasitikėjimą savimi ir kitais. Tokie žmonės dažnai pasižymi šiomis savybėmis:
- Teigiama savivertė;
- Gebėjimas kurti ir palaikyti artimus santykius;
- Stipri emocinė savikontrolė;
- Pasitikėjimas kitais ir pozityvus požiūris į pasaulį;
- Aukštas empatijos lygis;
- Efektyvi komunikacija santykiuose.
Saugus prieraišumas ir jo nauda
Turėti saugų prieraišumo stilių yra didelis privalumas. Tokie asmenys lengviau prisitaiko prie gyvenimo iššūkių, patiria mažiau streso ir efektyviau sprendžia konfliktus. Tyrimai rodo, kad saugiai prisirišę žmonės turi stipresnę savivertę, yra optimistiškesni ir geba greičiau atsigauti po nesėkmių. Jie taip pat geriau supranta savo ir kitų emocijas, todėl lengviau kuria harmoningus santykius su aplinkiniais.
Kaip ugdyti saugų prieraišumą?
Nors ankstyva vaikystė turi didelės įtakos prieraišumui, saugų prieraišumo stilių galima ugdyti bet kuriame gyvenimo etape. Tam padeda:
- Artimų ir pasitikėjimu grįstų santykių kūrimas su draugais, partneriais, artimaisiais;
- Terapija, padedanti suprasti savo prieraišumo modelius ir juos keisti;
- Emocinio intelekto ugdymas per savirefleksiją ir savistabą;
- Sveika komunikacija santykiuose, leidžianti efektyviai spręsti konfliktus ir atvirai reikšti emocijas;
- Pasitikėjimo stiprinimas per nuoseklų palaikymą ir dėmesį.
Kaip įveikti nesaugų prieraišumą?
Asmenys, turintys nesaugų prieraišumo stilių (pvz., vengiantį ar nerimastingą prieraišumą), gali patirti sunkumų santykiuose. Jie gali vengti artumo, jaustis nepasitikintys kitais arba per daug priklausomi nuo partnerio. Tačiau net ir tokiu atveju galima keisti savo prisirišimo modelį:
- Ugdant savivertę ir pasitikėjimą savimi;
- Lavinant bendravimo ir emocinės raiškos įgūdžius;
- Ieškant palaikančių, pasitikėjimu grįstų santykių;
- Dalyvaujant terapijoje, skirtoje prisirišimo klausimams spręsti.
Saugus prieraišumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių emocinę gerovę ir sveikus santykius. Nors ankstyvieji gyvenimo metai turi didelės reikšmės prieraišumo formavimuisi, tai nėra nekintamas dalykas. Į savo santykius ir emocinę gerovę galima investuoti bet kuriuo gyvenimo momentu, ugdant pasitikėjimą savimi, bendravimo įgūdžius ir kurdami palaikančius ryšius su kitais žmonėmis.
Šaltinis: https://www.health.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
