Sausainiai – žmonių išnaudojimo ir planetos naikinimo simbolis

Dažnas mūsų save palepina sausainiais, ir ne tik švenčių metu. Tačiau šie saldumynai pagardinti itin sprangiais priedais, apie kuriuos težino retas. Žmogaus teisių stebėtojų tyrimai atskleidžia, kad jų gamyboje naudojama kakava, cukrus ir palmių aliejus už savęs palieka milijonų žmonių kančių ir nuniokotos gamtos kelią.

28 Europos Sąjungos valstybės, dalyvaujančios projekte „SUPPLY CHA!NGE“, ragina prisijungti prie simbolinės akcijos „Cookie Campaign“. Žmonės kviečiami pasirašyti peticiją, kuri paragintų stambias korporacijas ir prekybos centrus laikytis tarptautinių normų bei įsipareigojimų visoje produktų tiekimo grandinėje.

Plantacijose dirba vaikai

Pasak akcijos iniciatorių, ypatingai sudėtinga situacija palmių aliejaus gamybos grandinėje. Lyginant su 1970 m., augalinio aliejaus suvartojimas pasaulyje išaugo 6 kartus. Pietryčių Azijoje, kur išgaunama daugiausiai palmių aliejaus, vietiniai netenka savo žemių, masiškai kertami planetos plaučiais vadinami atogrąžų miškai, žūsta jų gyvūnija. Iškirstuose plotuose auginamos palmės, kurių aliejus naudojamas bene visuose kepiniuose, grožio ir buitinėje pramonėje, „ekologiškuose“ biodegaluose.

„Indonezijoje ir Malaizijoje palmių plantacijos užima du kartus didesnį plotą nei Lietuva – apie 131 tūkst. kv. km. Skaičiuojama, kad Indonezijos laukuose dirba per pusantro milijono vaikų. Nemažai jų yra imigrantų, neturintys pilietybės ir nėra nieko, kas gintų jų teises ar rūpintųsi darbo sąlygomis. Tai šiuolaikinė vergija“, – sako projektą Lietuvoje įgyvendinančios VšĮ „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ atstovė Vaiva Ramanauskienė.

Ne ką geresnėmis sąlygomis dirba ir suaugusieji. Paskutiniais duomenimis, Indonezijos palmių plantacijose darbuojasi virš 3 milijonų darbuotojų, kurių mėnesinis atlyginimas tesiekia 63 eurus per mėnesį, o darbo valandos neribotos.

Darbuotojai neturi tinkamos įrangos, visas sunkus darbas atliekamas rankomis ir pasitelkiant 20 metrų ilgio lazdas palmių vaisiams numušti. Darbuotojams tenka nešti itin sunkius krovinius. Fiksuojami ir mirties iš nuovargio atvejai.

Valdžia remia išnaudojimą

Siekdami savo akimis pamatyti realią situaciją, projekto dalyviai vyko į Indoneziją, kur susitiko su vietos ūkininkais. Korupcija ir smurtas čia niūri kasdienybė. Pasak dalyvių, susidariusią padėtį itin gerai nusako vieno kaimo istorija.

Su niekuo nepasitaręs vietinės bendruomenės vadovas palmių plantacijų įmonei pardavė bendrą miško plotą. Saugodami mišką nuo sunaikinimo, sukilę gyventojai sugadino įmonės įrangą. Po išpuolio į kaimą atvyko 200 policininkų būrys, jį nusiaubė ir suėmė 20 vyrų, kurie buvo kankinami, žiauriai mušami, jų kūnus nusėjo nudegimai nuo cigarečių. Sukilimas nuslopintas.

„Kai plantacijų įmonė atsikėlė į mūsų žemes gyvenimas labai pasikeitė. Anksčiau gėrėme šaltinio vandenį, rinkome vaisius ir medieną, valgėme savo užaugintas daržoves. Šiandien viską turime pirkti parduotuvėje. Net ir vandenį“, – pasakojo moteris iš nusiaubto kaimo, panorėjusi likti anonimu.

Kaip pastebima Suomių nevyriausybinės organizacijos „Finnwatch“ tyrime, palmių aliejaus verslas naikina drėgnuosius atogrąžų miškus, taip pat durpynus. Dažnai kyla gaisrai. Plantacijoms laistyti sunaudojami milžiniški kiekiai vandens, teršiamos upės ir natūralūs vandens šaltiniai.

Viskas mūsų rankose

Europos ir Trečiojo pasaulio valstybių pilietinės visuomenės organizacijų grupė, suvienijusi savo jėgas projekte „SUPPLY CHA!NGE“ siekia ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į trečiojo pasaulio šalyse vykstantį žmonių išnaudojimą, aplinkosaugos problemas, bet tuo pačiu ir siūlo imtis aktyvių veiksmų.

„Atrodytų, ką galime pakeisti šalyje, kuri yra už šimtų tūkstančių kilometrų? Tačiau mes esame vartotojai ir tik mes sprendžiame, ar, pavyzdžiui, pirksime sausainius, kurių sudėtyje yra palmių aliejus“, – sako V. Ramanauskienė.

Šiuo metu visos Europos Sąjungos gyventojai kviečiami pasirašyti peticiją, kurioje reikalaujama sustabdyti trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimą, o prekybos centrus – atsakingai žiūrėti į verslą.

Ypatingas dėmesys skiriamas prekybos tinklams, prekiaujantiems nuosavais prekiniais ženklais pažymėtais produktais. Jie raginami rūpintis ne tik žemomis kainomis, bet ir žmonėmis, kurie užaugino ar pagamino produkciją, atsakingai naudoti gamtos išteklius.

„Vienu kompiuterio klavišo paspaudimu mes galime pakeisti tūkstančių likimus“, – ragina V. Ramanauskienė.

Informacija apie kampaniją ir peticiją rasite čia: [-[0]-]