Ketvirtadienio vakarą kino teatre „Pasaka“ buvo oficialiai atidarytas šeštasis moteriškasis kino festivalis „Šeršėliafam“ . Moterų režisierių ir apie moteris sukurti filmai šiais metais bus rodomi kovo 3–13 dienomis.
Festivalį atidarė 2009 metų „Sidabrinės Gervės“ už dokumentinį filmą „Baras“ naujasis režisierės Giedrės Žičkytės filmas „Paskui saulę ir ožkas“. Nors seanso pradžioje režisierė užbėgdama už akių atsiprašinėjo dėl ne visiškai ar perdėm skubotai pabaigto filmo, publikai tai visiškai neužkliuvo.
Filmas pasakoja apie porą – vyrą ir moterį bei pulką ožkų, kuriuos jie augina ir rūpinasi kaip savo šeima. Nuoširdus dėmesys kievienai jų rutina tapusiai detalei – ožkų priežiūrai, sūrio raugimui, gamybai, pardavimui… Prieš šešerius metus palikę miesto šurmulį, karjerą, jiedu atrado save gamtos tylumoje. Tiesa, filme atviresnis yra vyriškis, kuris trumpai papasakoja apie save iki tampant sūrininku.
Jaukus, šiltas, įtraukiantis savo ramybe ir tikrumu filmas, leidžiantis pažvelgti pro „rakto skylutę“ į visiškai kitokio gyvenimo ritmą, kuriame galbūt ir nematytum savęs, tačiau vis tiek suteikia neapsakomo gamtos ir ramybės ilgesio jausmą.
Štai tokiais subtiliais, tiesa kiek neišbaigtai pateiktais, tačiau labai nuoširdžiais, natūraliais judančiais paveiklsėliais pasitiko mus, ne tik moteris, festivalis „Šeršeliafam“.
Po filmo premjeros, tarsi pratęsiant filmo emocijos laiką, svečiai buvo pakviesti pasigardžiuoti naminių sūrių įvairove ir prie taurės šampano pabendrauti su filmo kūrybine grupe bei vieni kitais.
