Smurtas prieš moteris – nesusikalbėjimas ar moterys pačios kaltos?

[-[0]-]

Smurtas šeimoje jau ne pirmus metus yra viena iš opiausių temų mūsų šalyje. Policijos departmento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruota 49890 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Tyrimai rodo, kad smurtą patiriančių moterų daugėja. Vieni teigia, jog tai – tobulėjančios pagalbos smurtą patiriančioms moterims padarinys ir aukos dažniau drįsta prisipažinti, jog kenčia, kitų nuomone – tai ne tik šeimos, o visos visuomenės problema, kuri tik didėja ir plečiasi. “Eurobarometro” apklausa rodo, kad net 48 proc. (beveik puse) Lietuvos gyventojų savo šeimose ar tarp draugų pažįsta bent po vieną žmogų, patyrusį bet kurios rūšies smurtą namuose.

Skurdas ir nepasitenkinimas gimdo smurtą

Savo skaudžia patirtimi nusprendusi pasidalinti 28 – erių Digna, 10 metų gyvenusi su smurtaujančiu vyru, atsimena, kad smurtas prasidėjo tik išvykus į užsienį, kai pablogėjo finansiniai ir asmeniniai reikalai.

“Iš pradžių dirbome šiltnamiuose, kai darbas baigėsi – važiavome skinti obuolių, bet nuvykome per anksti ir teko laukti sezono. Iki jo buvo dar beveik du mėnesiai, mes neturėjome kur gyventi, ko valgyti. Trise (mano vaikinas, jo draugas ir aš) gyvenome mašinoje prie upės, ten maudėmės, maistui gaudėm žuvį arba vogėm daržoves iš kaimyninių sodybų. Vieną rytą, grįžusi nuo upės, neberadau savo batų. Apie savaitę vaikščiojau basa, kol mieste kažkoks marokietis, pamatęs, kad neturiu kuo apsiauti, nuvedė pas save į namus ir atidavė man trejas jo sesers batų poras. Tuo laiku jautėmės kaip tikri valkatos, benamiai ir kaip išganymo laukėme darbo, į kurį buvome atvažiavę. Nelengvą kasdienybę nuolat spalvindavo mano mylimojo pavydo priepuoliai. Nežinau, tada dar neilgai buvome kartu, gal jam trūko intymumo ir šilumos (juk mašinoje gyvenome trise – nelabai yra kaip ir kur kažką nuveikti), todėl aš nuolat būdavau kaltinama, kad per šiltai bendrauju, prisiliečiu ar net kalbu su tuo jo draugu. Kartą, kai mano vaikinas buvo per girtas vairuoti, sėdėdamas gale ėmė pešti plaukus saujomis ir daužyti kiek tik turėjo jėgos. Supratau, kad tai bausmė už tai, kad atsisėdau į keleivio sėdynę priekyje, suprask, įžeidžiau jį, nes man mieliau sėdėti šalia kito. Dažnai iš niekur nieko būdavau tiesiog išmetama iš mašinos lauk su visais daiktais ir tekdavo miegoti tiesiog ar kokiam apleistam pastate. Tokie smurto priepuoliai pasitaikydavo labia dažnai, kadangi jie daug gerdavo. Aš gerti nemėgau, o ir neturėjau teisės, nes geriančios merginos, pasak mano antrosios pusės, alkoholikės ir žemo lygio moterys.”

Psichologai tvirtina, kad viena iš dažniausių smurto piežasčių ir yra skurdas bei alkoholizmas. Vyrai dažnai kenčia dėl nepilnavertiškumo ar menkumo jausmo. Tam tikros situacijos gyvenime, kaip pvz. darbo neturėjimas, per mažas atlyginimas, nesugebėjimas patenkinti moterį lovoje ir kt. gali sukelti vyro psichikoje didžiulį kompleksą ir smurtas tampa kaip jo vyriškumo įrodymo išraiška.

Dažnai vyrai, augę patriarchalinėse šeimose yra pratę, kad namuose vyro žodis šventas, o moteris turi nuolat paisyti vyro norų ir užgaidų, nes jos pareiga padaryti vyro gyvenimą gražesniu ir auginti vaikus: “Kai liepė mesti rūkyti, o kitą dieną pamatė, kad rūkau, namuose, draugo akivaizdoje suspardė taip, kad gulėdama nebegalėjau įkvėpti. Tik iš pykčio, kad neklausau jo ir nedarau taip, kaip jis liepė” Nesugebėjimas išlaikyti autoriteto vyrui taip pat gali asocijuotis su menkavertiškumu ir nevyriškumu.

Pavydas – viena iš populiariausių smurto priežasčių

Ne paslaptis, kad vyrai – medžiotojai. Jie mėgsta kovoti dėl savo grobio, o jį gavę nedažnai linkę savintis ir su niekuo nesidalinti. Pavydas dažnai sukelia žmoguje neigiamus jausmus, baimę, kad partneris siekia kito žmogaus dėmesio, o tai reiškia, kad yra nepatenkintas esamais santykiais ir galbūt net galvoja apie neištikimybę.

“Kai gavom darbą skinti vynuoges man buvo apie 21 metus. Aš, kaip moteris, dirbau lėčiau. Taip pat mūsų grupėje buvo jaunas vaikinukas, kuris irgi nespėdavo su visais. Išeidavo taip, kad mes nuolat likdavome paskutiniai. Visus darbininkus apgyvendino dideliame angare. Vieną vakarą grįžau po darbo, pagaminau vakarienę ir staiga susilaukiau vieno, kito, trečio smūgio į veidą. Po to pasileido kumščių atakos, parkritau ir buvau suspardyta ant žemės maždaug penkiolikos žmonių akivaizdoje. Jis tą vakarą argumentavo, kad už neskanią vakarienę. Negalėjau suprasti, kol kitą dieną nepareiškė, kad aš pasileidusi, nes specialiai atsilieku su tuo svetimu vaikinu, kad jis galėtų apžiūrėti mane. Ispanijoje, dienos metu karščiui siekiant 35laipsnius, dirbdavau su aukštu kaklu ir ilgomis rankovėmis megstiniu, džinsais, net kojinėmis. Kad tik nesimatytų nei vieno nuogo kūno centimetro.”

Smurtas dažniau pasitaiko santykiuose, kuriuose nesikalbama

Smurtas gali būti ne tik iš pykčio ar pavydo. Kartais santykiuose iškyla problemų ar atsiranda nepasitenkinimo, bet ne visos poros nori tai pripažinti: “Apie ateitį niekada nekalbėjom. Dėl vaikų, tai seniai buvo pareikšta, kad jų nebus. Jokių vestuvių ar pirkinių kartu neplanavom. Tiesą sakant, atrodo, kad išvis apie nieką nekalbėjom. Aš nedrįsdavau kažko klausti, nes bijojau būti “sulupta”, o jis, vietoj to, kad papasakotų kas jam neduoda ramybės, grįždavo ir suspardydavo. Tada papriekaištaudavo, kad aš viską darau ne taip, esu kvaila ir eidavome miegoti.”

Kai esame nepatenkinti savo santykiais, turime kažkokių nusiskundimų ar komentarų savo partneriui, specialistai pataria tai kartu aptarti, nesiekiant įžeisti antrosios pusės. Išsikalbėjus, dažniausiai palengvėja, sugebame suprasti, kodėl kyla kivirčai, o taip pat sužinome partnerio lūkesčius ir išsakome savuosius.

Karma arba smurtas gimdo smurtą?

Suaugę žmonės gali tobulinti savo asmenybę, tačiau, riekia pripažinti, kad daugiausia įpročių ir suvokimo atsinešame iš savo šeimos ir tuo labiausiai remiamės savo tolimesniame gyvenime ir priimdami ateities sprendimus.

“Kai pagalvoju, keista, kad mano mama 10 metų pragyveno su mano tėvu, kuris ją mušdavo gerokai žiauriau, nei maniškis mane. Vėliau ji neištvėrė ir išėjo. Kai po kelių metų, praleistų užsienyje, grįžau atostogų į Lietuvą, viską supratusi mama, nenorėjo išleisti, tačiau argumentavo: jei laikys, aš ją kaltinsiu visą likusį gyvenimą, geriau jau grįšiu pas mylimąjį ir pati suprasiu, kad darau klaidą. Taip ir atsitiko. Tai lyg ir sutapimas, kad aš pragyvenau lygiai 10 metų kęsdama smurtą namuose. Sako, žmonės, matę smurtą, smurtą ir traukia.”.

Psichologai ištyrė, kad suaugusių žmonių šeimyninis gyvenimas yra smarkiai įtakojamas jų vaikystės. Dažniausiai, berniukai, matę namuose smurtaujančius tėvus, smurtaus prieš savo moteris namuose. Atitinkamai ir merginos, susidūrusios kaip jų mamos patyrė smurtą namuose, pasirenka panašius vyrus į gyvenimo partnerius. Kai žmogus, savo artimiausioje aplinkoje mato daug smurto ir mažai teisingų pavyzdžių, jis tai priima kaip natūralų ir visiškai normalų reiškinį. Dažnai todėl, vyrai nesijaučia kalti, keldami rankas prieš silpnąją lytį, o merginos, negali suprasti ar sau pripažinti, kad ne toks gyvenimas turi teikti pasitenkinimą. Dažnai delsiama nutraukti santykius dėl baimės surasti tokį patį vyrą, nes tampa sunku įsivaizduoti, kad yra įmanomi ir kitokie santykiai.

“Iš pradžių nepalikau, nes buvo jo gaila. Kiti sakė, kad durna, o aš maniau, kad yra, kaip yra ir nereikia nieko keisti, nes su kitu, o siaube, ir vėl viskas iš naujo. O kartais tiesiog užeidavo per didelė baimė, kad neužmuštų, Maniau, numes nuo kokių kalnų ir niekas nesužinos”.

Moterys pačios kaltos, kad susilaukia smurto?

Specialistai kalba, kad į smurtą būtina reaguoti iš karto ir giežtai. Tai nėra normalus dalykas. Jei įvyko pirma smurto išraiška, pora privalo į tai reaguoti ir pasikalbėti iš karto. Jei moterys susitaiko su aukos vaidmeniu, vyras gali suprasti, jog tokie santykiai normalūs ir patenkina antrąją pusę. Kartais smurtautojas pasijunta kaltas, tačiau nevisada ieško pagalbos ir nevisada tai pripažįsta. Svarbu neapsimetinėti, kad smurtas nėra meilės išraiška. Greičiau jau atvirkščiai – nepagarbos ženklas.

“Aišku, kad pati kalta. Kad apsimečiau, jog viskas gerai. Pati kalta, kad nenutraukiau visko ankščiau. Nesusiėmiau ir nepasakiau, ką galvoju. Gal dar galėjo viskas būti kitaip. Nes nebuvo taip, kad su pirmu antausiu pasibaigė meilė. Taip ir nebūna, gal todėl merginos taip ilgai ir tyli. Bet vėliau jau niekaip nebegalėjau pamiršti ir atleisti už viską, ką jis man padarė. Taip ir mirė ta meilė. Supratau, kad jis visai manęs nematė, tik save.”

Psichologai pabrėžia, kad mylintys žmonės tampa geresni ir atlaidesni, o ne labiau linkę smurtauti, jie trokšta rūpesčio ir šilumos, o kartu ir nori rūpintis savo antrąją pusę, aukotis dėl jos.

Lietuvoje bandoma vis daugiau ir garsiau kalbėti smurto tema, steigiami pagalbų centrai ne tik aukoms, bet ir patiems smurtautojams: „Nereikia įrodinėti, kad patyrėte smurtą. Mes dirbame 24 valandas per parą, turime keletą kambariukų, taip kad pastogę suteiksime” – teigia Vilniaus miesto motions ir vaiko pensiono direktorė.

Džiugu, kad Lietuvoje kuriama vis daugiau galimybių smurtui šeimose sumažinti. Tai ne tik pagalbos centrai, bet ir teisinės sistemos pakeitimai. Tačiau dar lieka moterys, kurios tyli, gėdinasi, nesiryžta kalbėti ir pripažinti, kad kenčia namuose nuo vyro rankos. Visada lieka ta nematomoji pusė, kurios į statistiką nesuskaičiuojame. Žinoma, teigiami pavyzdžiai visada motyvuoja, taigi specialistai viliasi, kad kuo daugiau ir plačiau apie tai bus kalbama, tuo daugiau moterų nebenorės slėpti savo skausmo. “Moterims neretai reikia ir teisinės pagalbos, tačiau dažniau jos ateina į centrą ieškodamos paramos, supratimo, patarimų, o kartais tiesiog tik norėdamos išsikalbėti, pasitarti.” – Pripažįsta Kauno apskrities moterų krizių centro direktorė.