Per pastaruosius kelis dešimtmečius klimato krizė tapo viena didžiausių grėsmių žmonijai. Vis dažniau pasitaikančios karščio bangos, sausros, potvyniai ir stichinės nelaimės jau keičia mūsų gyvenimą. Tačiau mokslininkai įspėja: tai – tik pradžia. Jei iki šiol klimato kaitos pasekmės atrodė tolimos ar neaktualios, šiandieniniai modeliai rodo, kad per artimiausius 50 metų didelė dalis Žemės teritorijų gali tapti tiesiog netinkamos gyventi. Nuo milžiniško karščio iki kylančio jūros lygio – pasekmės bus negrįžtamos, jei žmonija nesiims ryžtingų veiksmų dabar. Šiame straipsnyje aptarsime kokios klimato prognozės vyrauja artimiausiam 50-dešimtmečiui ir mokslininkų išvadas, kurios šalys greičiausiai taps nebegyvenamos ir ką dar galime padaryti, kad sušvelnintume artėjančią katastrofą.
Klimato krizės įspėjimas: milijardai žmonių gali netekti savo namų
Mokslininkai įspėja, kad per artimiausius 50 metų klimato kaita gali padaryti dideles pasaulio teritorijas netinkamomis gyventi. Tyrimai rodo, kad iki 2070 metų apie 3,5 milijardo žmonių – beveik trečdalis pasaulio gyventojų – gali atsidurti regionuose, kuriuose vidutinė metinė temperatūra viršys 29 °C – tai yra sąlygos, panašios į dabartinę Sacharos dykumą.
Šios prognozės grindžiamos klimato modeliais, kurie atsižvelgia į dabartines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir jų poveikį pasaulio temperatūrai. Jei emisijos nebus reikšmingai sumažintos, šios sąlygos gali tapti realybe jau per artimiausius dešimtmečius.
Regionai, kuriems gresia didžiausias pavojus
Ypač pažeidžiami yra regionai, esantys netoli pusiaujo. Pavyzdžiui, Indija, kurioje iki 2070 metų prognozuojamas 1,6 milijardo gyventojų skaičius, gali patirti ekstremalias karščio bangas, kurios paveiks daugiau nei pusę šalies gyventojų. Panašios sąlygos prognozuojamos ir šiaurės Australijoje, centrinėje Afrikoje bei šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje.
Be to, kai kurios šalys, tokios kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Kambodža ir pietų Vietnamas, gali tapti nebegyvenamos dėl didėjančių temperatūrų ir drėgmės lygio .
Jūros lygio kilimas: grėsmė salų valstybėms
Mažos salų valstybės, tokios kaip Tuvalu ir Maldyvai, susiduria su tiesiogine grėsme dėl kylančio jūros lygio. Tuvalu, kurios aukščiausias taškas yra vos 4,6 metro virš jūros lygio, prognozuojama, kad iki 2100 metų 95% šalies teritorijos gali būti reguliariai užtvindoma . Maldyvai taip pat susiduria su panašiomis problemomis, o jų vyriausybė svarsto galimybę įsigyti žemės kitose šalyse gyventojų perkėlimui.
Šios šalys, nors ir prisideda minimaliai prie pasaulinės taršos, patiria didžiausią klimato kaitos poveikį, keldamos klausimus apie klimato teisingumą ir tarptautinę atsakomybę.
Karščio bangos taps kasmetiniu reiškiniu
Tyrimai rodo, kad iki 2075 metų karščio bangos, kurios anksčiau pasitaikydavo kartą per 20 metų, gali tapti kasmetiniu reiškiniu dviejose trečdaliuose planetos sausumos. Labiausiai paveiktos bus tokios šalys kaip Indija, Pakistanas, Bangladešas, Saudo Arabija, Irakas, Egiptas, taip pat kai kurios Pietryčių Azijos valstybės, tokios kaip Tailandas ir Vietnamas. Šiose šalyse numatomos temperatūros gali viršyti žmogaus gyvybei saugią ribą, ypač jei nebus užtikrinta pakankama prieiga prie oro kondicionavimo, vandens ar sveikatos priežiūros. Šios ekstremalios temperatūros kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip pagyvenę žmonės, vaikai ir sergantys asmenys.
Be to, didėjanti temperatūra gali turėti įtakos ekonomikai, žemės ūkiui ir infrastruktūrai, ypač regionuose, kurie nėra pritaikyti tokioms sąlygoms.
Masinė migracija ir geopolitinės pasekmės
Klimato kaita gali sukelti masinę migraciją, nes žmonės bus priversti palikti savo namus dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų. Pasaulio bankas prognozuoja, kad iki 2050 metų dėl klimato kaitos gali būti perkelta iki 140 milijonų žmonių. Ypač pažeidžiami regionai yra Subsachario Afrika, Pietų Azija ir Lotynų Amerika, kur klimato sąlygų blogėjimas jau dabar lemia žemės ūkio produktyvumo mažėjimą ir vandens trūkumą.
Ši migracija gali sukelti geopolitinę įtampą, nes šalys turės spręsti iššūkius, susijusius su pabėgėlių priėmimu, infrastruktūros pritaikymu ir socialine integracija. Migracijos bangos gali paveikti ir ekonomiškai stiprias valstybes, tokias kaip Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, kur bus ieškoma saugesnių ir klimato požiūriu stabilesnių gyvenimo sąlygų. Todėl pasaulinė bendruomenė jau dabar turi imtis veiksmų – nuo klimato kaitos švelninimo iki pagalbos pažeidžiamiausiems regionams prisitaikyti.
Ką galime padaryti dabar?
Nors prognozės kelia nerimą, dar turime galimybę sumažinti klimato kaitos poveikį. Tai apima šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir tvarios žemės ūkio praktikos skatinimą.
Be to, svarbu investuoti į infrastruktūrą, kuri būtų atspari klimato kaitos poveikiui, ir rengti planus, kaip valdyti galimą migraciją bei užtikrinti socialinę sanglaudą.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šių pastangų, mažindami savo anglies pėdsaką, remdami tvarias iniciatyvas ir skatindami sąmoningumą apie klimato kaitos grėsmes.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
