Vilma Totorytė
Dar visai neseniai konkurse [-[0]-] . Konkursą laimėjo Vilma ir atsiuntė išties puikią Walterio Isaacsono knygos apie Jobsą recenziją, kurią ir publikuojame ir laukiame komentarų iš tų, kurie skaitė šią knygą. O greitai galėsime kalbėti ir apie [-[1]-] .
Tai, ką šios knygos anotacija sako apie Steve’o Jobso biografiją, yra visiška ir neginčyjama tiesa: „Tikras ir nepagražintas portretas”. Tiesa ir tai, kad tik nujausdamas artėjančią mirtį, žmogus pajunta reikiamybę įprasminti save. Žinoma, laiko klausimas, kada biografai būtų suskubę aprašyti šios asmenybės gyvenimą, juolab, kad tai jau net ne asmenybė, o po mirties tapusi ikona, tačiau kaip visada Jobsas bent keliais žingsniais priekyje – pats ilgai įtikinėjo biografijos autorių parašyti tikrą ir be patoso, ir be panegirikos jo istoriją. Tada, kai jau visi kelis dešimtmečius žino, kas yra „Apple” produkcija, šios kompanijos autoriui, supraskit, Steve’ui Jobs’ui, tapo svarbu atidengti, kas yra už prekinio ženklo ir sėkmingiausios kompiuterių kompanijos – visa tai sukūręs žmogus.
Taip, knyga įspūdingos apimties. Ir nėra čia kuo stebėtis – joje telpa ir Steve’o Jobso gyvenimo istorija nuo gimimo iki mirties, ir, rodosi, pakankamai sudėtingas „Apple” kompanijos kūrimasis. Trumpai sakant, ši knyga skirta visiems, kurie domisi informacijos technologijomis, tiems, kurie net neįsivaizduoja nuo ko pradėti pildyti savo svajones, įgyvendinti novatoriškas idėjas – šioje biografijoje bus pateikti svarbiausi atsakymai. Gal ir ne naujiena, bet ar žinot, kad „Apple” pradžia – Jobso tėvo garažas? Ar žinoma, kad pirmuosius kompiuterius surinkinėjo visiškai su informacinėmis technologijomis nesusiję žmonės? Kaip reikia pasiūlyti savo prekę ir kokius kryžiaus kelius nueiti, kad ją kas nupirktų? Kokios intrigos bręsta, kai pasiekiama sėkmė? Skaitykit ir permanykit.
.jpg)
Ir čia, šalia „Apple” gimimo, atsiranda ir jo autorius – su labai neformalia asmenybe, su labai kontraversišku charakteriu, radikaliu ir griežtu požiūriu, jei tikėtume gandais, tironišku būdu. Štai ką reikėtų žinoti tiems, kurie beveik susigundė skaityti šią knygą: žmogus yra ir geras, ir blogas, turi trūkumus ir privalumus, ir šiuo atveju Jobso asmenybė sutelpa į visapusiško žmogaus apibrėžimą.
Knyga būtinai informuos apie jo jaunystę – hipių judėjimo perimtą ideologiją (narkotikai, Rytų filosofija), romanus su moterimis, nebaigtas studijas, paliktą dukrą; brandesnį amžių – darbą „Apple”, konfliktus su kolegomis, šeimos kūrimą; ankstyvą gyvenimo saulėlydį – ligą ir kovą su ja. Įdomi biografinė detalė yra Rytų filosofijos įtaka, kuria Jobsas sekė visą gyvenimą – meditacija, dietos, tikėjimas visata ir pan. Neįtikima, ar ne? Racionalus žmogus, informacinių technologijų specialistas, kuris seka pirmiausia ne technokratija, o vedomis. Vertinkit patys, bet pats Stevas Jobsas yra teigęs, kad jis nebūtų pasiekęs to, ko pasiekė, be koncentracijos į savo dvasinį pasaulį. Na, reikia pridurti ir tai, kad dėl šios filosofijos jis tikėjo, kad nuo vėžio gali išgyti ir be medikamentų pagalbos…
Reziumuojant: nei jis buvo genijus, nei beprotis. Eikime į kompromisą ir suniveliuokim šias dvi sąvokas – ir toks, ir toks. Steve’as Jobsas turėjo beprotiškų idėjų, kurias papildė žinojimas, kaip jas įgyvendinti. Ir nors genialumo sąvoka čia kaip ir tinka , bet norėtųsi akcentuoti, kad pirmiausia yra ne kažkokie paveldėti gabumai, o žinojimas, ką nori veikti gyvenime ir daryti tai su aistra. Štai jums ir sėkmės receptas.
Gerbiamas Steve’as Jobsas daug laiko ir pastangų skyrė dvasiniam tobulėjimui, kryptingumui, valiai lavinti, kad žinotų, koks žmogus jis yra ir ką gyvenime turi veikti. Skaitykit, ką reikia, vertinkite kritiškai, o svarbiausia – mokykitės daryti pasaulį geresnį ir tobulesnį.
