Amsterdamas
Esate ar nesate lankęsis Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale, vis tiek maždaug nutuokiate, kaip jis atrodo. Nežinantiems nupasakoti jo koncepciją nesunku: didžiuliuose languose stovi pusnuogės merginos, viliojančios į jų „vitrinas“ užsukti atliekamų eurų malonumams turinčius vyrus.
Dalį žemių atsikovojusi iš jūros, suformavusi dirbtines salas kanalų pagalba, Nyderlandų karalystė pelnė Niekados šalies – „The Neverlands“ pavadinimą. Kaskart prakalbus apie Olandiją, ši valstybė sukelia tam tikras asociacijas, suformuotus stereotipus ar atgaivina prisiminimus. Liberali, laisva, legali ir viską toleruojanti šalis? Taip. O ypač sostinė Amsterdamas, kuris tarp savo išstypusių ir kreivų namų sienų, siaurų gatvelių ir tiltais išvagotų kanalų slepia daug paslapčių. Apie netvarką su taisyklėmis Amsterdame, įspūdžiais dalinsiuosi pati ir papasakosiu draugų istorijas.
XX amž. pabaigoje Amsterdame atidarytas pirmasis tatuiruočių muziejus, kuriame galima atrasti ištisą eksponatų įvairovę – nuo užmarinuotų odos gabaliukų iki sudėtingiausių senovinių genčių darbų.
Olandijoje plėtros agentūra Werkmaatschappij Almere-Amsterdam užsakė tris galimybių studijas tiesioginei metro linijai tarp Amsterdamo ir augančio priemiesčio Almeros tiesti. Agentūrai buvo pateikti trys siūlymai. Artimiausiu metu bus atrinkti du tinkamiausi projektai, iš kurių pasirinktas vienas galėtų būti įgyvendintas 2025-2035 m.
Ko gero sumaniausią pasiūlymą pateikė M55 konsorciumas, kuriam vadovauja kompanija „Mott MacDonald“ kartu su „Baca Architects“. 20 kilometrų jungtį sudarytų 9 kilometrų ilgio tunelis po IJburg ir IJmeer ežerais bei 5 naujos stotys, iš kurių dvi būtų požeminės ir trys paviršinės. Linija taip pat turėtų potencialo plėstis papildomomis stotimis. Viena iš požeminių stočių būtų statoma greta planuojamo kasti kanalo, todėl galėtų sudaryti lyg šiol analogų neturinčią metropoliteno ir keleivinio vandens transporto jungtį.
Galimybių studijoje numatyta kasant tunelį gautą gruntą panaudoti dirbtinei salai supilti bei joje įrengti per 3000 gyvenamųjų būstų. Salai išskirtinumo teiktų tai, kad joje nebūtų automobilių eismo ir visas transporto funkcijas tenkintų greitojo viešojo transporto sistema. Salai numatyta vieta į šiaurę nuo kitos dirbtinės salos – Pampus. Ši 1895 m. įlankoje greta Amsterdamo supilta sala 1996 m. buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Iš likusio grunto, kurio didžiąją dalį sudaro smėlis, būtų supiltos kopos ir sėkliai Pampos gyventojų rekreacijai bei gyvūnų ir augalų rūšims kurtis.
Kaip teigė „Mott MacDonald“ projektų vadovas Martijn Donders, „projektas pritraukė didelį visuomenės ir politikų dėmesį. Jis unikalus tuo, kad yra stipriai orientuotas į tokius kertinius dalykus kaip įtaką aplinkai, išpildymo paprastumą ir integraciją į urbanistinį kraštovaizdį“. „Mūsų sprendimas taip pat leidžia įgyvendinti projektą etapais“.
Olandija siekia uždrausti prekiauti iš džiovintų lapų ir žiedų kanapių pagamintomis psichotropinėmis medžiagomis užsieniečių lankomose užkandinėse. Šalyje legalizuotų narkotikų marihuanos įsigijimas bus griežtesnis – nuolatiniai klientai turės atskiras užeigas.
Jau penkerius metus gyvenu Nyderlandų Karalystėje. Šiandien noriu pasidalinti kultūriniu šoku ir aptarti lietuvių ir olandų nacionalinius skirtumus. Pavyzdžiui, kodėl ši šalis tapatinama su „šešetukų kultūra“ ir kodėl princesė Maksima padarė išvadą, kad olandai neturi identiteto.
