Anglija
Ech, tas nuostabus sudaužiamų bokalų skambesys ir per barzdą vilnijanti alaus puta! Be šio gėrimo ne tik lietuviai ar vokiečiai, bet ir daugelis kitų tautų neįsivaizduoja savo istorijos ir kasdienybės. Taigi Jūsų dėmesiui – įdomiausi faktai apie šį nepakeičiamą gėrimą.
Apie plaukus su kirpėja-stiliste Vaida Urbaite galima kalbėtis valandų valandas. Ji aistringai, su užsidegimu diskutuoja apie naujausias mados tendencijas, naujienas, papasakoja įspūdžius iš aplankytų seminarų, dalinasi istorijomis kaip plaukų dėka galima gauti arba prarasti darbą ir išduoda, kokias žvaigždžių nuotraukas jai dažniausiai pakiša klientės. „Lietuvaičių žvaigždė numeris vienas – tai Jennifer Aniston. Kone kiekvieną dieną gaunu bent po vieną jos nuotrauką“, – šypsosi ji.
Vakar, sausio 13-oji Londone buvo paminėta šiek tiek linksmiau nei pas mus. Tradiciškai šią dieną anglai važinėjosi metro vilkėdami tik apatiniais. Taip linksmindamiesi ir gąsdindami nieko apie šią tradiciją nežinančiuosius britai šventė Dieną be kelnių.
Kate Middleton antros eilės pusserė truputį primena kunigaikštienę – balta oda ir tamsūs, kiek banguoti plaukai, tačiau kilmingosios damos giminaitė turi nemažai tatuiruočių ir šoka striptizą.
„Vyksta draugų ar artimųjų aplankyti – grįžta sutvarstyta galva,“ – taip apie Lietuvos gyventojų vasaros keliones į Didžiąją Britaniją ir Airiją atsiliepia vienos Lietuvos draudimo bendrovės „specialistai.
Laukdami Anglijos ir Prancūzijos susitikimo, kuris įvyks šįvakar, galime pamatyti, kokių priemonių tenka imtis su traumomis ir karščiu kovojantiems prancūzams.
Didžiosios Britanijos sostinė pirmauja tarp dešimties didžiausių pasaulio miestų, kur norėtų gyventi turtingiausi planetos žmonės, praneša BBC.
Antroje reitingo pozicijoje atsidūrė Niujorkas, trečiojoje – Honkongas. Toliau eilės tvarka rikiuojasi Paryžius, Singapūras, Majamis, Ženeva, Šanchajus, Pekinas ir Berlynas. Būtent šie pasaulio didmiesčiai labiausiai vilioja asmenis, kurių turtas viršija 25 mln. JAV dolerių.
Miestai buvo atrenkami pagal tokius rodiklius kaip gyvenimo kokybė, verslo aktyvumo lygis, politinė įtaka, kultūrinio gyvenimo intensyvumas, socialinis stabilumas, švietimo sistema, būstų komfortabilumas.
Ne pirmą kartą pastebiu, kad Anglijoje žmonės labai mėgsta bendrauti. Nesvarbu, ar jie pažįstami, ar ne. Būna, kad stovi kur nors eilėje ir šalia stovintis žmogus atsisuka ir paklausia kaip gyveni, ar viskas gerai, pakomentuoja orą.
Dažnai tai būna daroma iš įpratimo, ne todėl kad tavimi iš tiesų kažkas domisi, bet kartais tai labai praskaidrina dieną. Neseniai išlipusi iš autobuso ėjau namo, kai mane užkalbino pagyvenęs vyriškis. Paklausė, kodėl tokia nelaiminga, ar kažko panašaus, nes ėjau susigūžusi nuo vėjo ir klausiausi muzikos. Atsakiau paprastai, kad laiminga, bet šiandien šalta ir nuo to prasidėjo pokalbis, kuris truko pusantros valandos.
Donata Marčiulionytė visai neseniai pradėjo krimsti mokslus Anglijoje, Royal Holloway universitete. Štai, jos pamąstymai apie Anglijos švietimo sistemą, kultūrų skirtumus ir studentišką gyvenimą. Donata Marčiulionytė visai neseniai pradėjo krimsti mokslus Anglijoje, Royal Holloway universitete. Štai jos pamąstymai apie Anglijos švietimo sistemą, kultūrų skirtumus ir studentišką gyvenimą.
Visi žino, kad baigti mokyklą ir įstoti į universitetą nėra taip lengva, kaip atrodo. Sunku priprasti prie visiškai kitokios mokymo sistemos, kai nebėra mamų ir tėčių vaidmenį įkūnijančių mokytojų, kurie visada primena (arba nurodo), ką tau reikia padaryti.
Niekas nebeverčia mokytis, viskas priklauso nuo tavęs. Dar sunkiau baigus mokyklą ir niekada negyvenus savarankiškai, išvažiuoti mokytis į užsienį.
Aš, kaip ir daugelis lietuvių, pasirinkau mokslą Anglijoje. Anksčiau, jei pasakydavai, kad mokaisi Londone, žmonės išpūsdavo akis ir galvodavo, jog esi kažkuo ypatingas, dabar tai tapo taip pat kasdieniška, kaip įstoti į bet kurį Lietuvos universitetą. Stojau į Angliją ne dėl to, kad manau, jog Lietuvoje nėra perspektyvų, bet dėl to, kad Anglija, deja, turėjo man daugiau ką pasiūlyti nei Lietuva. Universitetas, kurį pasirinkau – Royal Holloway, skamba labai prestižiškai, bet žinant, kad Anglijoje net ir paštas vadinasi karališkuoju paštu, to išskirti labai nereikėtų. Keista, kad mano universitete lietuvių populiacija bene mažiausia iš visų užsieniečių. Džiaugiuosi dėl to, nes tikrai galiu pajusti, ką reiškia mokytis užsienyje, o ne gyventi Londone ir visą laiką būti apsuptai lietuvių, o angliškai kalbėti tik tada, kai perki pieną.
Anglijos mokymo sistemai neturiu priekaištų – Lietuva daug ko galėtų pasimokyti. Studentai nėra labai spaudžiami, bet tuo pačiu ir neleidžiama pamiršti, kad tai mokymosi įstaiga, kai didžiąją dalį mokymosi turi atlikti savarankiškai, kas kartais sukelia problemų, pripratus prie mokyklos sistemos. Paskaitos, jų manymu, yra tik įrankiai, padedantys eiti teisingu keliu. Ir tai tiesa, per paskaitas Anglijoje nelabai ką išmoksi – tai dažniausiai būna tik apibendrinimas to, ką mokeisi namie ir įžanga į tai, ką mokysiesi toliau. Nežinau, ar tai gerai, ar ne, tik žinai, kad daugumai studentų tai veikia. Galbūt kai kurie gali piktintis, kam tada iš viso švaistyti laiką ir eiti į paskaitas, kurios nieko neišmoko, bet be jų nežinosi, kokios informacijos ieškoti.
Turbūt kiekviename Anglijos universitete apstu užsieniečių. Royal Holloway didžiausią dalį užsieniečių sudaro azijiečiai. Gal ir juokingas faktas yra tas, kad jie atvažiuoja į universitetą didžiulėmis grupėmis ir visuomet vaikšto kartu. Manau, kad net negirdėjau azijiečio kalbant angliškai, jie visą laiką bendrauja savo kalba ir net nesistengia susipažinti su kitos tautybės žmonėmis. Jų tiek daug, kad universitetas yra priverstas kiekvieną antradienį rengti kinietiškų, japoniškų ir korėjietiškų produktų turgų, kurių poreikis – milžiniškas. Smagu, kad universitetas labai rūpinasi tuo, kad studentai iš užsienio susirastų draugų ir nesijaustų vieniši. Vienas iš būdų – international student welcome party, kurio metu pastebėjau, kad toli gražu ne visi užsieniečiai nori susirasti draugų. Pavyzdžiui, studentai iš Jungtinių Amerikos Valstijų net nesivargina su kuo nors pažindintis, bet vis tiek eina į tokius vakarėlius, kurių tikslas ir yra susipažinti!
Viena studentė lenkė, kuri čia mokosi 3 metus. pasakė tokius žodžius: „Nesvarbu, kokie britai būtų paslaugūs ir draugiški, vis tiek mes, rytų europiečiai, jiems atrodom prastesni, dėl ko – nežinau, bet taip jau čia yra.“ Ir aš taip pat pradedu tai pastebėti. Rytų europiečiai dažniausiai ir bendrauja su to paties krašto žmonėmis, ne dėl to, kad jie atrodo jiems mielesni, bet dėl to, kad britai yra labai įtakoti stereotipų. Žinoma, ne visi jie tokie, bet tikrai labai sunku suprasti, kada britas kalba su tavimi nuoširdžiai, o kada, tiesiog mandagiai.
Kaip ir sakiau, lietuvių mano universitete nedaug, viso labo apie 30 studentų, todėl žmonės labai nustemba, kai pasakai, kad esi iš Lietuvos. Dažniausiai dėl to, kad nežino, kas ta Lietuva ir kur ji yra, bet kartais ir dėl to, kad tai jiems būna labai netikėta. Prie pagrindinio savo dalyko studijuoju dar ir italų kalbą ir italų dėstytoja net nežinojo, kaip itališkai pasakyti „lietuvė“, nes tiesiog niekada neturėjo lietuvių studentų ir jai to daryti niekada neteko.
Buvau labai nustebusi, kai sužinojau, jog universitetas turi 3 klubus ir porą barų. Norint pasilinksminti net nereikia išeiti iš universiteto – viskas vienoje vietoje. Organizuojami vakarėliai netgi labai geri ir kokybiški. Labai smagu tai, kad universitetas turi absoliučiai viską, ko gali prireikti studentui: parduotuves, knygyną, kavines, bibliotekas, barus ir klubus. Šiuo atžvilgiu Anglijos universitetai nustelbia lietuviškuosius.
Būti užsieniečiu Anglijoje tikrai labai įdomu. Kultūra visiškai skiriasi nuo to, prie ko esame pripratę, bet tai ir yra įdomiausia dalis. Turėti galimybę bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, klausytis paskaitų švaria britų kalba, pačiam kalbėti kita kalba yra vienas iš geriausių dalykų, kas gali nutikti gyvenime.
Donata Marčiulionytė
Tai garsiausios skirtingų laikmečių poros, pasauliui žinomos savo patrauklumo, talentų, sėkmės, nuveiktų darbų ir be abejo, neišdildomų meilės istorijų dėka. Ir rodos visai nesvarbu kur susitiko dvi tuo pačiu ritmu plakančios širdys – realybėje, sumanaus rašytojo pjesėje ar kino režisieriaus juostoje – šios istorijos įkvepia ir leidžia patikėti mitologizuota meilės galia.