astronautai
Jei vis dar svajojate būti astronautais, fotografas Hunteris Freemanas siunčia jums liūdna žinią – viskas yra ne taip gražu, kaip norėtųsi. Pasak šių darbų autoriaus, astronautai dažniau leidžia laiką vieni, nei mėgaujasi įspūdingais kosminiais žygiais.
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.
Mokslo tiesų (skirtingai nei klaidų) šiame reklaminiame filmuke nerasite nei su žiburiu, nei su buteliu, nei su skardine pupelių. Tačiau 0:43 min. trukmės „Svetimi” žanro kosminė siaubo istorija Mėnulio paviršiuje ne kiek pamokoma, kiek kelianti ūpą
Europos kosminės agentūros ESA video skyriaus kolektyvas apklausė įvairių Europos miestų gyventojus, kad išsiaiškintų, ką europiečiai galvoja arba įsivaizduoja apie tai, kas vyksta po astronautų skrydžių kostiumais.
Nenuilstantis kanadiečių astronautas Chrisas Hadfildas (Chris Hadfield) ir toliau pažindina Žemės gyventojus su gyvenimo Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ypatumais. Vienas iš besidominčiųjų astronautui uždavė klausimą, ar įmanoma kosminėje stotyje verkti? Ch. Hadfildas nusprendė tai pademonstruoti. Pasirodo, verkti nesvarumo būsenoje – ne toks jau ir paprastas užsiėmimas ir žvelgiant iš šalies atrodo ne kiek graudus, kiek komiškas.
Paprastus Žemės mirtinguosius jau seniai domina jų egzistencija be gravitacijos. Jų – tų, kurie gyvena virš mūsų, Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS). Gyvena tai gyvena. O kaip plaunasi rankas? Juk ten nėra net vandens čiaupų – ką ir bekalbėti apie vandentiekį? Bet didžiausias iššūkis – nesvarumas.
Šios hipsteriškos nuotraukos, kurias matote, yra skirtos pagerbti nežinomą ir niekada neįgyvendintą 1960-ųjų Zambijos kosmoso programą.
O pradedant nuo pradžių, kaip pasakoja Wikipedia, 1960-aisiais, pasaulio kosmoso lenktyvių pradžioje, Zambijoje pradinių klasių tiksliųjų mokslų mokytojas Edwardas Makuka Nkoloso paskelbė, jog kuria nacionalinę kosmoso programą. Vaikinas aiškino, kad jo kosmoso programa sumuš tiek Sovietus, tiek Jungtines Amerikos Valstijas. Pasak Nkoloso, jis paleis raketą, kuri į Marsą nusiųs 12 astronautų ir 10 kačių.
Kosmonautai sako, kad gražiausias vaizdas kosminiame laive yra tolumoje mėlynuojanti Žemė, tačiau grįžę čia kosmoso keliautojai negali vaikščioti, beveik negirdi ir dažnai kenčia nuo įvairių ligų.
Vieniems žmogaus nusileidimas Mėnulyje – didžiausias žmonijos pasiekimas, kitiems – gudri Šaltojo karo konspiracijos teorija. Jau daugiau nei 40 metų žmonija nesutaria – ar žmogus nusileido Mėnulyje, ar tik kino studijoje. Tačiau panašu, kad NASA pateikė įrodymus, kuriuos nuginčyti sunku net aršiausiems skeptikams.
NASA robotas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) Mėnulyje nufotografavo žmonių paliktus įrenginius ir net pėdsakus.
LRO į kosmosą buvo paleistas 2009 m. Per tą laiką jau buvo gauta panašių prastos kokybės nuotraukų. Tačiau dabar robotui pavyko prie Mėnulio priartėti 25 km atstumu.
NASA mosklininkas Noah Petro teigia, kad šios fotografijos – geriausios, kurias iki šiol yra pavykę padaryti žmonijai.„Nuotraukose aiškiai matyti, kuria kryptimi ėjo astronautai, kur ėmė pavyzdžius ir tyrė Mėnulio paviršių“, – sakė Noah Petro.
Iki šių nuotraukų, Pasaulyje virė aistros. Jas labiausiai kurstė Šaltojo karo Amerikos-Sovietų Sąjungos varžybos ir faktas, kad Sovietai buvo pirmieji, į Mėnulį išsiuntę žmonių kurtą prietaisą – „Luna 2“. Buvo kuriami dokumentiniai filmai, keliamos teorijos, kad 1969 m. amerikiečių vaizdo įraše nesimato žvaigždžių, šešėliai krenta ne į tą pusę ir viskas suklastota tiesiog norint pralenkti sovietus.
Kaip buvo iš tiesų jau netrukus galėsime įsitikinti ir mes. Japonija ir Indija turistinės keliones į Mėnulį planuoja pradėti dar 2020 m., pirmąją Mėnulio bazę pastatyti jau 2030 m.
Laikas.lt
Nuotraukos ir vaizdo įrašas: Dailymail.co.uk