astronomija
Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?
Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.
Kartu su kūrybine komanda nuvykome į Molėtus ir apžiūrėjome Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatoriją. Čia yra pajėgiausi Lietuvos astronomų instrumentai, kuriais stebimi dangaus kūnai. Teleskopai leidžia stebėti tokius tolimus objektus, kad neįmanoma to suvokti. Observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas sutiko teleskopus aprodyti iš arti.
Šį mėnesį jubiliejų mini žmonijos žinių horizontus išplėtęs kosminis teleskopas Hablas. Nors iš pradžių jis nepadarė didelio įspūdžio, galiausiai pavyko įveikti visus jau pirmosiomis jo gyvenimo akimirkomis kilusius sunkumus ir išvengti 1,5 mlrd. dolerių kainavusios klaidos.
Paprastus Žemės mirtinguosius jau seniai domina jų egzistencija be gravitacijos. Jų – tų, kurie gyvena virš mūsų, Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS). Gyvena tai gyvena. O kaip plaunasi rankas? Juk ten nėra net vandens čiaupų – ką ir bekalbėti apie vandentiekį? Bet didžiausias iššūkis – nesvarumas.