bėgiojimas
Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.
Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais
Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu
Bėgimas asfaltu
Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio
Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai
Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”
Treniruočių batai
Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis
Sportas be batų
Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”
vanduo
Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu
Prakaitas
Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)
Bėgiojimas ir muzikos klausymasis
Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos
Nusiteikimas sportuoti
Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus
Sportas pavargus
Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…
Būkite sveiki!
Kuo panašus ruošimasis ir dalyvavimas itin didelės ištvermės reikalaujančiose Dakaro ralio varžybose ir norint įveikti maratono distanciją? Lenktynininkas Benediktas Vanagas tiki, kad tiek šių, tiek kitų ištvermės sportų sėkmės raktas – tinkamas pasiruošimas ir vidinė branda. Sportininkas apie ištvermę ir savo patirtį dalyvaujant varžybose su bėgikais ir visais susidomėjusiais pasidalins birželio 10 dieną „Citadele Kauno maratono EXPO“ metu. Artėjant renginiui sportininkui uždavėme keletą klausimų.
Prasidedant bėgimo varžybų ir miesto maratonų sezonui trenerė Milda Klevinskaitė tikina, kad palengva įveikti 5 kilometrų distanciją gali kiekvienas sveikas žmogus. Dalijamės trenerės patarimais, kaip pradėti bėgioti ir pasiruošti pasirinktai distancijai.
Dažnas bėgimo entuziastas rudeniui persiritus į antrąją pusę bėgimo batelius grūda giliai į spintą ir ima laukti pavasario. Tačiau trumpos žiemos dienos ir vėsus oras visiškai nereiškia, kad per šį metų laiką reikia pamiršti sportą gryname ore.
Merginoms visada viską daryti smagiau su draugėmis. Ne išimtis ir bėgiojimas – daug dažniau galima pamatyti kartu bėgiojančias drauges. Vis daugiau dalyvių pritraukia ir masiniai moterų bėgimai, pavyzdžiui, rugpjūtį vyksiantis naktinis moterų bėgimas „We Own The Night“. Planuojama, kad šiais metais jame dalyvaus dvigubai daugiau bėgimo entuziasčių nei pernai.
Atšilus orams gatvėse pasirodo vis daugiau bėgikų – vieni jų bėga savo malonumui, kiti taip ruošiasi artėjantiems bėgimo renginiams. Tiek bėgimo mėgėjai, tiek profesionalai susiduria su didesne nei įprasta traumų rizika, tad viena iš „Nike Aš bėgu. Vilnius / DNB Pusmaratonio“ trenerių, Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos atstovė Dangyra Grigienė pataria, kaip apsaugoti save ir bėgimą paversti neskausmingu malonumu:
Bėgiojimas – turbūt universaliausia ir labiausiai prieinama sporto šaka, ne tik sudeginanti nuo 900 iki 1500 kalorijų per valandą, bet ir tvirtinanti viso kūno raumenis. Taip pat verta paminėti ir teigiamą įtaką kraujotakos ir nervų sistemoms. Bėgdami tvirtiname širdį ir atsikratome neigiamų emocijų!
Šylant orams ir grėsmingai artėjant vasaros sezonui miesto džiunglių keliuose, keliukuose, ant šaligatvių, tarpuvartėse, parkuose ir dar šei bei ten sutiksime vis daugiau pavasarį itin mėgstančių dvikojų.