bibliotekos
Pateikiame nuotraukų galeriją, kurioje pamatysite vokiečių menininko užfiksuotus gražiausių bibliotekų vaizdus.
Nors dabar kompiuteriai ir įvairūs prietaisai suteikia galimybę turėti kelis tūkstančius elektroninių knygų savo namuose, bibliotekos nėra užmirštamos. Siūlome susipažinti su keliomis bibliotekomis Europoje, kurios mus žavi ne tik architektūra, bet ir originalumu.
Statistikos departamentas informuoja, kad 2010 m. pabaigoje šalyje buvo 2716 bibliotekų. Pusė visų bibliotekų (1328) priklauso Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai, dauguma jų (1307) buvo savivaldybių ir apskričių viešosios bibliotekos. Per metus šalyje viešųjų bibliotekų skaičius sumažėjo 29 bibliotekomis (2009 m. – 1357 bibliotekos), labiausiai sumažėjo kaimo filialų skaičius (2009 m. – 1110, 2010 m. – 1085).
Šalyje veikia 45 mokslo įstaigų ir specialiosios bibliotekos (daugiausia – technikos, medicinos, žemės ūkio), 1343 švietimo įstaigų bibliotekos.
Bibliotekose daugėja kompiuterizuotų darbo vietų. 2010 m. 91 procentas visų šalies bibliotekų turėjo kompiuterizuotas darbo vietas skaitytojams, iš jų 97 procentai – interneto prieigą. Įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“, kurio tikslas – didinti informacinių technologijų naudojimą bibliotekose, 2010 m. 5 procentais padidėjo bibliotekų, turinčių kompiuterizuotas darbo vietas, skaičius. Mieste daugiau nei 95 procentai bibliotekų turėjo skaitytojams skirtas kompiuterizuotas darbo vietas, šių vietų skaičius per metus išaugo nuo 5291 iki 5545. Kaimo bibliotekose informacijos paieškai skaitytojai galėjo naudotis 3694 kompiuteriais (2009 m. – 3492). Kaime bibliotekų, turinčių interneto prieigą, skaičius išaugo 10 procentų (2009 m. – 873, 2010 m. – 938).
Viešųjų bibliotekų, turinčių kompiuterizuotas darbo vietas, skaičiaus kitimas
Skaitytojų bibliotekose mažėja. 2010 m. kas penktas šalies gyventojas buvo bibliotekos skaitytojas. Iš viso bibliotekose registruota 739 tūkst. skaitytojų. Per metus registruotų skaitytojų sumažėjo 13 tūkst., palyginti su 2005 m. – 38 tūkst. (5 proc.). Kaimo bibliotekose skaitytojų sumažėjo 33 tūkst., arba 12 procentų (nuo 278 tūkst. 2005 m. iki 245 tūkst. 2010 m.). Vidutiniškai per metus kiekvienas skaitytojas bibliotekoje lankėsi 15 kartų.
Bibliotekų dokumentų fondas. 2010 m. visose šalies bibliotekose buvo sukaupta 105,4 mln. knygų ir kitų dokumentų, iš to skaičiaus 78,6 mln. egzempliorių – viešosiose, mokslo ir specialiosiose bibliotekose, 26,8 mln. – švietimo įstaigose. Per metus skaitytojams išduota 38,3 mln., arba trečdalis bibliotekų fondo dokumentų. Didžiausią dokumentų fondą šalyje yra sukaupusios Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo (6,8 mln.), Vilniaus universiteto (5,4 mln.) ir Lietuvos mokslų akademijos (3,8 mln.) bibliotekos.
2010 m. šalies bibliotekose dirbo 6,2 tūkst. profesionalių darbuotojų.
Bibliotekų, turinčių interneto prieigą, dalis, procentais
Bibliotekų skaičius
Bibliotekų, turinčių interneto prieigą, dalis, proc.
2008
2009
2010
2008
2009
2010
Iš viso
2845
2798
2716
73,5
81,3
86,7
Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai pavaldžios bibliotekos
1373
1357
1328
68,1
81,1
87,5
Mokslo įstaigų ir specialiosios bibliotekos
54
52
45
79,6
84,6
84,4
Švietimo įstaigų bibliotekos
1418
1389
1343
78,6
81,4
85,9
Statistinė informacija parengta remiantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro ir Statistikos departamento duomenimis.
Šiandien, balandžio 15 d., daugybėje pasaulio valstybių pakeliamos Taikos vėliavos. Taip minima pasaulinė Kultūros diena. Ši tradicija gyva nuo 1935 metų, kai Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimt Lotynų Amerikos šalių atstovų pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo – Rericho paktą.
Pasaulinė kultūros diena švenčiama ir Lietuvoje. Šiandien šalyje iškilmingai prie miestų savivaldybių keliamos Taikos vėliavos, įvairiuose renginiuose pagerbiami šalies menininkai, kultūros įstaigų darbuotojai, kultūros vertybių saugotojai, pedagogai, mokslininku ir kiti kultūros propaguotojai bei puoselėtojai.
Jau nuo seno biblioteka buvo laikoma kultūros ir švietimo židiniu, ypač mažesnių miestų ir miestelių. Tačiau smarkiai modernėjančioje visuomenėje internetas, įvairiausių pramogų gausa pašalina bibliotekas iš dažnai lankytinų vietų sąrašo. O gal atvirkščiai?
Pasaulinę kultūros dieną apie šiandieninę biblioteką kalbamės su folkloro dainininke ir atlikėja, etnomuzikologe, etninės kultūros puoselėtoja, visiems gerai pažįstama kaip TV laidų „Duokim garo!, „Kulinarinė kelionės“ ir „Gero ūpo!“ vedėja Loreta Mukaite-Sungailiene.
Ar dažnai jums, Loreta, tenka lankytis mūsų šalies bibliotekose?
Taip, pakankamai dažnai. Deja, ne kaip skaitytojai, o kaip įvairių jose vykstančių renginių dalyve, žiūrove… Kažkada, kai rašiau savo daktaro disertacijos darbą, tiesiog gyvenau bibliotekose. Dabar bibliotekoje, kaip jau minėjau, dažniau lankausi kitais tikslais.
O kokie renginiai dažniausiai vyksta bibliotekose?
Įvairiausi – folkloriniai, etnologiniai… Dažnai čia vyksta knygų pristatymai, parodos, seminarai, koncertai ir kt. Kalbu apie regionų bibliotekas. Jose lankausi dažniau nei didžiųjų miestų bibliotekose.
Na, ir koks įspūdis susidaro lankantis bibliotekose? Ar joms užtenka skaitytojų?
Džiugina tai, kad čia kas kartą sutinku daug jaunimo. Tiek tarp darbuotojų, tiek tarp skaitytojų. Nemaniau, kad bibliotekininkystės studijos labai populiarios. Tačiau bibliotekose matau dirbančius jaunus žmones, atėjusius čia iš karto po studijų baigimo. Taip pat labai smagu dėl jaunųjų skaitytojų, matyti, kad juos taip pat vis dar traukia kultūrą puoselėjančios vietos.
O ką galite pasakyti apie pačias bibliotekas – ar užtenka jose knygų, ypač naujų, ir pan.?
Galiu pasakyti, kad jos modernėja, kaip ir viskas aplinkui. Keičiasi tiek patys pastatai, tiek knygų lentynos, technologijos, darbuotojai ir kt. Žinoma, ta kaita vyksta į gerąją pusę.
Vyrauja tendencija, kad provincijoje dažnai tiesiog uždaromi Kultūros centrai. Gal tada visas kultūrinis gyvenimas persikelia į bibliotekas?
Kiek teko matyti, tai iš tikro vyksta. Biblioteka kai kuriuose vietose tampa vieninteliu kultūros ir švietimo centru. Tokiais atvejais jai atitenka itin svarbus vaidmuo. Biblioteka tampa ne tik įvairių renginių, bet ir vietinių bendruomenių susibūrimų vieta. Pavyzdžiui, bibliotekos priglaudžia vietos savo susitikimams neturinčius būrelius, bendraminčių ratelius…
Ar galima daryti išvadą, kad kultūros fondams skirti pinigai panaudojami teisingai?
Būna visaip. Galiu pasidžiaugti Varėnos, Lazdijų bibliotekomis, kurios tą finansavimą tikrai gavo ir išnaudojo. Tačiau, kaip jau minėjau, yra visokiausių atvejų. Mažesniuose miesteliuose bibliotekos atgaivinamos rečiau. Bet būtent nuo jų ir reikia pradėti, nes jaunimas iš provincijos bėga dažniausiai. Bibliotekos, kad ir labai nežymiai, tačiau vis vien gali tą migraciją nors truputį pristabdyti.
Tryliktus metus iš eilės Lietuvos bibliotekos kviečia susiburti į tradicinę šviesos ir knygos šventę – Šiaurės šalių bibliotekų savaitę. Lapkričio 8 – 14 d. bibliotekos abipus Baltijos jūros pakvies suaugusius ir vaikus į renginius, kurie šiais metais skirti temai „Magiškoji Šiaurė”.
Šiame projekte, kuris siekia populiarinti literatūrą ir knygų skaitymą, šiemiet dalyvauja 270 bibliotekų iš Lietuvos.
„Bibliotekų savaitė nori priminti senąją pasakojimų tradiciją ir suteikti progos vaikams ir suaugusiems susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais. Ji kviečia tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magiškąjį knygų pasaulį”, – sako projekto rengėjai.
Pagrindinė šio projekto idėja – populiarinti literatūrą ir knygų skaitymą, skatinti savišvietą, organizuojant kultūros renginius pasiūlyta bendra tema. Projektu siekiama skatinti Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą, pabrėžiant bibliotekų svarbą visuomenės kultūriniame gyvenime.
„Šiaurės magijos ištakos slypi gamtoje. Antgamtiniai, magiški pasakojimai buvo tarsi gamtos paslapčių aiškinimas, pamokančios istorijos apie joje tykančius pavojus ir rūstybę”, – temos parinkimą komentuoja organizatoriai.
Pernai metais Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje dalyvavo daugiau nei 170 Lietuvos bibliotekų, o savaitės renginiuose Lietuvoje apsilankė virš 22 tūkst. žmonių. Iš viso Šiaurės ir Baltijos šalyse projekte dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. bibliotekų.
Šiaurės šalių bibliotekų savaitė Baltijos šalyse vyksta nuo 1998 m. Lietuvos bibliotekų dalyvavimą projekte koordinuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, bendradarbiaudamas su Šiaurės šalių ambasadomis Lietuvoje ir Šiaurės šalių asociacijų „Norden” federacija Švedijoje.