biseksualumas
Pernai mokslininkai be dėmesio nepaliko ir sekso. Sužinojome, kad moterys daugiau galvoja apie maistą nei apie seksą, ką bendro turi moters orgazmas ir jos lūpų forma, taip pat, kad viena iš penkių moterų sekso metu naudojasi „Facebook“.
Jei į homoseksualumą žiūrėtume per evoliucijos prizmę, tai savybė, kuri apskritai neturėjo išsivystyti ir atlaikyti Darvino natūraliosios atrankos. Vis dėlto, ji būdinga daugelio kultūrų vyrams ir moterims, o ankstesni tyrimai parodė, kad homoseksualumas driekiasi per kelias kartas, dėl to dauguma tyrėjų spėja čia esant genetinį pagrindą. Naujausių tyrimų duomenimis, homoseksualumas yra paveldimas iš kartos į kartą – motinos perduoda šį bruožą sūnums, tėvai – dukroms.
Jei moteriai patinka vyrai, tai dar nereiškia, kad jai nepatinka moterys. Mokslininkai įrodė, kad fleksiseksualumas (sugebėjimas įsimylėti bet kurios lyties esybę) nėra svetimas nė vienai moteriai. Iš kur kyla toks polinkis?
Šiandien Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri iš esmės smerkia Lietuvą dėl jos Seime P. Gražulio įregistruoto Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, kuris numatytų baudą už homoseksualių santykių propagavimą.
Prieš rezoliuciją balsavęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis po to išdėstė Europos Parlamentui savo pastabas, pažymėdamas, kad ši rezoliucija smerkia Lietuvą dėl to, kas neįvyko.
Oficialiame paaiškinime po balsavimo Vytautas Landsbergis teigia:
„Priimtam dokumentui trūksta esminio punkto, kurį aš nesėkmingai norėjau pasiūlyti kaip žodinę pataisą dokumento konstatuojamoje dalyje. Ji skambėtų taip:
Kadangi Europos Parlamento įsikišimas į nacionalinio parlamento darbą anksčiausioje stadijoje dėl bet kokios siūlomos pataisos prieštarauja fundamentaliam valstybių narių suverenumo ir subsidiarumo principui, taigi kompromituoja patį Europos Parlamentą kaip vis labiau linkusį į buvusią sovietinę praktiką – ir t.t. kaip parašyta priimtame dokumente.
Dar daugiau, pretekstu tokiai Rezoliucijai tapo tik viena pataisa pateikta nacionalinio Parlamento vieno nario – norėčiau pabrėžti, vienas pataisos pasiūlymas, – tačiau šis faktas Europos Parlamento priimtame apgaulingame dokumente atkakliai ir neprotingai pristatytas daugiskaita, paminint net šešis (!) kartus tariamai blogas pataisas.
Viską, ką žinome apie seksualines mažumas, mums padiktuoja žiniasklaida arba pokalbiai su ne daugiau už mus pačius žinančiaisiais neformalioje aplinkoje. Tiek mums pakanka, kad leistume sau seksualinių mažumų atstovus nuteisti arba išteisinti. Tačiau ar tikrai žiniasklaida visuomet galima pasikliauti, o neformalių pokalbių turinį vertinti kaip objektyvų informacijos šaltinį?