blogas
Stilingasis 83 metų turkas Ali, jau 44 metus gyvenantis Vokietijoje, Berlyne, sulaukė didelio žiniasklaidos ir internautų dėmesio po to, kaip fotografė įkūrė atskirą stilingojo senolio fotografijų tinlaraštį. Seniau Ali buvo daktaras, bet šiuo metu dirba siuvėju. Jis turi 18 vaikų ir įspūdingo dydžio ir turinio drabužių spintą. Kiekvieną dieną tuo pačiu metu, 9:05 val. ryte, Ali į darbą eina pro kavinę, kurioje dirba fotografė Zoe Spawton.
Šiandien virtualiojoje erdvėje, o tiksliau, blogosferoje, galima rasti labai daug susiformavusių asmenybių, kuriančių virtualias tapatybes, kurios kartais pasiteisina ne tik kaip pomėgis, bet ir kaip pragyvenimo šaltinis arba profesinės veiklos pagrindų formavimas. Pomėgis rašyti ar rašyti tinklaraščius apie mėgstamus dalykus bei veiklą (maisto gaminimą, siuvimą, rankdarbius, domėjimąsi mada, fotografija ir kt.) gali tapti puikiu atsparos tašku keliaujant profesijos pasirinkimo keliu ar ieškant papildomų pajamų šaltinių, savotiška investicija. Tinklaraštis – tai puikus virtualus portfolio, kurį gali susirasti Jūsų būsimas darbdavys; tai geras reklamos stendas verslo įmonėms, kurioms tikrai praverčia skaitytojų nestokojančio blog’o autoriaus gebėjimas rašyti; tai terpė pateikti savo kūrinius viešai auditorijai; tai vieta gabiems rašytojams parodyti, ką jie sugeba, ir pan. Be visų čia išvardytų tinklaraščio paskirčių ir privalumų, galima atrasti dar daugybę kitų, kur dera pomėgis ir pinigai.
Tinklaraščio daiktuistorijos.blogspot.com autorė Rūta Sičiūnaitė ne tik turi hobį – siuvimą, bet ir dėl jo paliko gerai apmokamą darbą ir atsidavė tam, ką labiausiai mėgsta – rankinių siuvimui.
i mokslai, tad nutariau, kad reikia sieti ateitį su praktiška profesija. Pasirinkau fiziką, baigiau mokslus, įsidarbinau, bet visą tą laiką siuvau. Širdis ne visada ten, kur pinigai.
Kada supratote, kad galite siūti pagal užsakymą?
Tai nebuvo vienos dienos sprendimas. Studijas derindama su darbu siuvimui negalėjau skirti daug laiko, daugiau siūti pradėjau baigusi universitetą. Pamatę mano darbus pažįstami ėmė prašyti susiūti ką nors jiems. Tiesą pasakius, net tinklaraštį ėmiau rašyti dėl to, kad reikėjo erdvės savo darbams pristatyti. Žmonės, pastebėję kokią mano rankinę (jas mėgstu siūti labiausiai), klausdavo, kur galėtų pamatyti daugiau siuvinių. Pamaniau, kad blogas – įdomesnė nei įprasta darbų galerija forma darbams pateikti.
Mano klientai į mane kreipiasi norėdami įgyvendinti viziją: dažnai susikuriame vaizdą ir nieko panašaus nerandame parduotuvių lentynose. Dažniausiai kreipiasi moterys, bet teko siūti ir rankines vyrams.
Ar atsimenate pirmuosius pasiekimus?
Pirmąjį rūbą sau, o ne lėlėms, kurį jau dėvėjau gatvėje ir mokykloje, susisiuvau trylikos metų. Tai buvo kelnės. Radau namuose gražios medžiagos ir supratau, kad turiu pasisiūti. Apie savo planus nesakiau net mamai. Pasiėmiau savo senas kelnes, pridėjau prie audinio, sukirpau, sudaigsčiau, pasimatavau, pataisiau, kur buvo blogai. Galiausiai gavosi kelnės, kurias mūvėjau ir labai mėgau.
Nebūdavo taip, kad daug laiko skirdavau savo pomėgiui, bet savaitgaliais vietoj televizoriaus rinkdavausi siuvimą. Mano močiutė buvo siuvėja, tad turėjome siuvimo mašiną, o namuose visad būdavo audinių atkarpų: mama, nors tai nebuvo jos hobis, kartais irgi šį bei tą susiūdavo.
Tinklaraštyje užsimenate, kad norėtumėte išleisti receptų knygą. Ši jūsų aistra namų ruošai – siuvimui, gaminimui – šeimos įtaka?
Nepasakyčiau. Mano mamą galėčiau pavadinti darboholike, namuose ji praleidžia mažai laiko, o maistą gaminti labiau patinka tėčiui. Nežinau, ar šeima turėjo įtakos mano pasirinkimui, bet esu įsitikinusi, kad daug lėmė tai, kad abu tėvai turėjo hobius. Atkreipiau dėmesį, kad dabar retas jaunas žmogus turi rimtą pomėgį. Kalbu ne apie susidomėjimą, kai skiri tam kelias savaites, išsikvepi ir grėbiesi naujos veiklos. Omeny turiu tai, ką mėgsti visą gyvenimą, kam skiri laisvalaikį. Mano tėtis – žvejys, taip pat labai domisi naujosiomis technologijomis, o mama – mada, dar ji neria vąšeliu ir mezga.
Turite savitą stilių. Kas turėjo jam įtakos?
Niekad neanalizavau, kodėl man gražūs tam tikri dalykai. Manau, didelį indelį įnešė mama: vaikystėje ji rengdavo mane kitaip nei buvo įprasta. Sakydavo: „blizgučiais ir gėlytėmis tavęs nenukabinėsiu“. Daug reiškia ir domėjimasis mada bei aplinka.
Kai kurie, kalbėdami apie mano stilių, dažnai nuopelnus priskiria likimui: „tu gimei po laiminga žvaigžde, turi talentą“. Aš taip nemanau. Mano stilius, sugebėjimas derinti spalvas ir fasonus – visa tai išmokta. Grožio suvokimas, žinoma, vidinis, jo prado nežinau, bet daug daugiau davė tai, kad daug skaitau, domiuosi apranga. Esu mokslo žmogus, tad aprangos menas man – tai informacijos dėliojimas, kol pasiekiamas rezultatas, o ne spontaniškas impulsas „šiandien vilkėsiu tą ar aną“.
Ar jūsų išsilavinimas padeda siuvant?
Žmonės dažnai stebisi, kaip tu, nebaigusi jokių mokslų, sugebi pasidaryti iškarpą. Čia techninis išsilavinimas labai praverčia. Man net keista, kodėl tai kitiems atrodo sudėtinga: pamatuoji, paskaičiuoji, įsivaizduoji, kaip tai atrodys erdvėje, ir perkeli ant popieriaus.
Ką patartumėte norintiems prisijaukinti siuvimo mašinėlę?
Siūti. Tereikia noro, o informacijos labai daug. Literatūros apie siuvimą ir iškarpų rengimą nemažai anglų kalba, dar galima atrasti tarybinių knygų lietuvių kalba. Taip pat pradedantiesiems patariu pamėginti siūti pagal iškarpų žurnalus: tas iškarpas nesunku pritaikyti. Kaip jau sakiau, kad taptum siuvėju reikia ne talento, o darbo.
Kalbino Ina Peseckienė
Nuotr. daiktuistorijos.blogspot.com
Ari Seth Cohen – tinklaraščio „Advanced Style“ įkūrėjas „Advanced Style“. Virtualio erdvėje minėtas vyriškis talpina gatvėje sutiktų savo stiliumi išsiskiriančių senyvo amžiaus damų ir džentelmenų nuotraukas.