botanika
VDU botanikos sode pražydo didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus). Itin trumpu naktiniu žydėjimu pasižymintis augalas išskleidė keturis žiedus, kurių grožį pavyko įamžinti.
Pakako vos kelių vasariškai šiltų dienų, kad Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo parke Kaune viena po kitos sužystų per dvi dešimtis ankstyviausiųjų tulpių rūšių ir veislių. Veržlia ryškių spalvų banga prasideda bene lankomiausias ne tik kauniečių, bet ir svečių iš visos Lietuvos tulpių žydėjimas: šiemet jų romantiškoje, dar grafo J. Godlevskio laikais suformuotoje, Aukštosios Fredos dvaro parko saloje prisodinta kaip niekad daug – per 9 arų plote puikuojasi visų 15 grupių tulpių, netoli pusės tūkstančio rūšių ir veislių.
Viena įspūdingiausių akimirkų Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijoje žiemą – leopardinio amorfofalo (Amorphophallus konjac) žydėjimas. Apie mėnesį laiko stovėję žvakes primenantys žiedai pradėjo skleistis, netrukus oranžerijoje pražys keliolika išskirtinių, egzotikos gerbėjų pamiltų amorfofalų.
Žvarbus ūžaujantis vėjas, sniego pusnys, apšarmoję langai ir… kaktusai? Ne, tai ne fantazijos, o visiškai realus vaizdas: lietuvišką žiemą ištveriantys ir lauke visus metus galintys augti sukulentai nuo šiol pristatomi unikalioje žiemojančių sukulentų ekspozicijoje Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode.
VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.
Kauno botanikos sodas kviečia į vieną populiariausių žydinčių ekspozicijų – į turtingą prabangių bijūnų kolekciją.
Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.
Kaip kietis gali užmušti antilopę, arba pupelės ūglis tikslingai ieško atramos, kaip į garsą reaguoja augalų lapai ir šaknys, arba dideli medžiai maitina mažesniuosius – į šiuos ir daug kitų užburiančių mokslo tyrimais pagrįstų klausimų buvo atsakyta susirinkusiems į VDU Kauno botanikos sodą. Nemokamas Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Vidos Mildažienės seminaras sulaukė didžiulio susidomėjimo: visi norintieji išklausyti apie augalų komunikaciją vos tilpo į konferencijų salę.
Sweet Baby, LDK Vytenis, Akademikas, Mėlynbarzdis, Vinetu, Lionės Sesuo – ar žinote, kas tai? Ogi rudens šauklių – kardelių – veislių pavadinimai. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų vedėja dr. Gitana Štukėnienė vaikščiodama tarp didžiulius plotus užimančią kardelių kolekciją pasakoja tai apie vieną, tai apie kitą kardelių veislę, jų kilmę ir pavadinimus.