Černobylis
1986 m. balandžio 26-osios naktį Ukrainoje įvyko viena didžiausių branduolinių avarijų žmonijos istorijoje. Sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Po sprogimo dar 10 dienų nepavyko sustabdyti radioaktyvių medžiagų sklidimo į aplinką. Per tą laiką į atmosferą pateko didelis kiekis radionuklidų, skleidžiančių alfa, beta, gama spinduliuotes. Juos vėjas išnešiojo po visą Europą. Dėl žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingo radiacijos lygio iš teritorijų, esančių 30 km spinduliu aplink elektrinę, buvo evakuoti visi gyventojai. Avarijos padarinių likvidavime dalyvavo daugiau kaip 600 tūkst. žmonių (civilių ir kariškių) iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos.
Nors po Černobylio katastrofos praėjo beveik 30 metų, kalbos apie tikrąsias nelaimės priežastis netyla iki šiol. Vieni kaltę verčia prižiūrėtojams, kiti – silpnoms elektrinės konstrukcijoms. Tačiau vieną kontroversiškiausių sprogimo versijų atskleis dokumentinis filmas „Rusų genys“ („The Russian Woodpecker“), kurį bus galima pamatyti spalio 15 dieną prasidėsiančiame žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Filme aiškiai ir be užuolankų teigiama – katastrofą suplanavo tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia.
Atominės elektrinės darbuotojui paspaudus avarinio stabdymo mygtuką, balandžio 26 dieną 1 valandą 23 minutės 40 sekundžių, įvyko vandens garų sukeltas sprogimas, kuris išgriovė reaktoriaus ir energijos bloko konstrukcijas, į aplinką išsviedė dalį radioaktyvių reaktoriaus šerdį sudarančių medžiagų ir sukėlė didžiulius gaisrus atominės elektrinės teritorijoje. Įvyko didžiausia technologinė avarija žmonijos istorijoje – sprogimas 4-jame RBMK tipo Černobylio elektrinės bloke, tačiau apie tai informuoti pasaulį delsta. Praėjus vos kelioms valandoms po sprogimo atominėje elektrinėje radioaktyvūs debesys pasiekė Švediją ir Švediją, o kitos dienos rytą apgaubė Šiaurės Italiją.
Antradienio popietę Vilniaus centre aidėjo sirenų gausmas, šūksniai „Atomui – ne!“, palydimi garsiai mušamo gongo. Taip nevyriausybinių organizacijų surengtoje akcijoje prieš atominę energetiką buvo minimos 25-osios Černobylio tragedijos metinės. Keli šimtai jaunuolių eitynėse Gedimino prospektu nuo Seimo iki Vyriausybės reiškė protestą prieš Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos valdžios ketinimus statyti tris atomines elektrines (AE) – Astrave, Visagine ir Kaliningrado srityje.
Nešini plakatais su užrašais „Už ateitį be atomo“ , „Vakar Japonija, šiandien – Lietuva“, „Gal žinai, kur evakuotis?“, „Ne – naujiems Černobyliams“ jaunuoliai reiškė savo nepritarimą atominių elektrinių statybai. Jie taip pat įteikė peticiją Seimo pirmininkės atstovui, kurioje Lietuvos valdžios reikalaujama atsisakyti planų statyti naują Visagino atominę elektrinę, paskelbti moratoriumą „visiems veiksmams, prisidedantiems prie atominės energetikos plėtros Lietuvos teritorijoje bei netoli jos“.
Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje, per kurį radiacija buvo užteršta ir Lietuva, įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Pastarosiomis savaitėmis pasaulio dėmesys buvo nukrypęs į Japoniją, kurios pareigūnai stengiasi užkirsti kelią radiacijos nuotėkiui iš žemės drebėjimo pažeistos Fukušimos-1 atominės elektrinės. Renginio metu, visos įvykių aukos buvo pagerbtos tylos minute.
Daugiau demonstracijos akimirkų – nuotraukų galerijoje.
Ieva Varkojytė
Kijevas surado originalų būdą papildyti valstybės biudžetą. Nuspręsta turistams iš Vakarų atverti zoną, 30 kilometrų spinduliu aplink Černobylio atominę elektrinę. Pramoga skirta ne silpnų nervų smalsuoliams, taip pat reikėtų priminti, kokį didelį pavojų gyvybei kelia viešnagė radioaktyvioje zonoje.
„Savi, žinoma, ne idiotai. Ko jie nematę Černobylyje?“, – apie turistams rengiamą pramogą rašo segodnia.ru.
Ukrainos ypatingųjų situacijų ministerijos (UYSM) vadovas Viktoras Baloga spaudos konferencijoje Pripetėje pareiškė, kad nuo Naujųjų metų smalsuoliai galės apsilankyti pavojingoje zonoje.