choreografė
„Mis pasaulis 2014“ vyksta Lietuvoje. Tai pabandė įsivaizduoti šokėja bei choreografė Vilma Pitrinaitė, visai neseniai savo pasirodymą pristačiusi tebesitęsiančiame festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Užsienyje gyvenanti bei dirbanti menininkė nepabūgo gilintis į svarbias, kartais juokingas, kartais skaudžias savo bei šalies identiteto temas, taip pat šokio judesiu analizuoti įvairialypę grožio konkursų realybę. Su autore, kuri kadaise metusi ekonomikos studijas išvyko mokytis šiuolaikinio šokio į Prancūziją, kalbamės jos ir dramaturgo Thomo Pondevie darbo „Mis pasaulis 2014 Lietuva“ premjeros Lietuvoje išvakarėse.
Kas sieja dvi jau ant nosies kabančias šiuolaikinio šokių spektaklių „Contemporary?“ bei „W(o)men“ premjeras? Abiejose galėsime išvysti šokėją Agnę Ramanauskaitę. Tiesa, pirmojoje ji yra ir choreografė bei idėjos autorė, antrojoje atlikėja įgyvendins šveicarų kilmės choreografo Jérôme Meyer’io sumanymus. „Be šokių daugiau nieko nemoku“, – šypsosi mergina, ne tik pati pasinėrusi į šokį, bet jo subtilybių mokanti ir kitus. Taigi, apie šį, tokį artimą, bet ne visuomet suprantamą scenos meną – tiesiai iš A. Ramanauskaitės lūpų.
Reta mergaitė vaikystėje nėra svajojusi apie balerinos karjerą. Tačiau paaugusios suprantame, kad Edgaro Dega mūzų duona nėra lengva: nuo puantų maudžia pėdas, o baleto sijonai puošia tik tas, kurios renkasi špinatų lapus, bet ne pyragaitį. Norui šokti nedingstant, balerinos svajonę iškeičiame į šiuolaikinių ar pramoginių šokių būrelį.