dailininkas
Šiandien „Talentų banke“ – savamokslis dailininkas Zbignev Leonovič ir jo realistiški piešiniai. Vaikinas tikrai nepatingėjo išsamiai pristatyti savo kūrybos ilgame laiške, taip kad šiandien pateikiame trumpą Zbignev kūrybos reziumė.
Šįkart „Talentų banke“ pristatome dailininką Justiną Krasucką, kuris, mūsų nuomone, turėtų būti tikrai populiarus merginų tarpe – jo kūryboje dominuoja simpatiškų dailiosios lyties atstovių portretai.
Kreipimųsi į talentų banką sulaukiame įvairių: vieni laiške išpasakoja savo gyvenimo istoriją, kiti – priešingai, parašo kelis sakinius ir atsiunčia savo darbus. Lai kalba jie. Dailininkas Vincent Titus yra prie antrųjų.
Gal pamenate, praėjusiame numeryje spausdinome komiksą „Eplmenas gelbsti hipsterius“? Jo autorius – Tomas Misevičius, apie kurį šį kartą ir norime papasakoti plačiau.
Laikas.lt Talentų bankas pasipildė dar vienu nariu – iliustratoriumi Pauliumi. Štai jo prisistatymas:”Esu Paulius a.k.a PauZak. Mano nesutramdomas hobis piešti, paauglystėje netikėtai išaugo i specialybę. Sėkmingai istojęs ir baigęs Menų gimnaziją, veliau Dailės akademiją, turėjau garbės dirbti didelėje tarptautinėje Japonų kompanijoje, kaip kompiuterinių video žaidimų grafikos dizaineris. Praėjus keleriems metams, neseniai ėmiausi laisvai samdomo dailininko-iliustratoriaus veiklos – piešiu kadruotes reklamos agentūroms, iliustracijas leidykloms. Piešiu ir darbo metu, ir laisvalaikiu (tobulejimui ribų nėra..). Net jei darbas kartais būna sunkus ir varginantis, džiaugiuosi jog galiu dėti visas pastangas i tai, ką daryti patinka labiausiai.
Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius) veikia paroda „Maestro Povilas Karpavičius (1909-1986)”, skirta fotografo 100-tosioms gimimo metinėms paminėti. Ekspozicijoje pristatyta dalis Šiaulių „Aušros” muziejaus rinkiniuose saugomų P. Karpavičiaus fotografijų archyvo fotografijų. Fotografas P. Karpavičius išgarsėjo kaip fotografijos technikų specialistas, vienas pirmųjų spalvotosios fotografijos meistrų Lietuvoje, lietuviškų fotografijos vadovėlių autorius, pedagogas.
Pakalbinome parodoje sutiktus žiūrovus. D. Daunoravičiūtė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros studentė, prisiminė, kad pirmą kartą P. Karpavičiaus darbus pamatė Šiaulių „Aušros” muziejuje, atliekant praktiką, o kadangi yra „prijaučianti” grafikai, jo darbai labai sudomino. Sužinojusi, kad šis negirdėtas fotografas kūrė tokius įdomius darbus, parašė darbą „Povilas Karpavičius: dailė mirė – tegyvuoja fotografija”.
Garsus fotografijos kritikas S. Valiulis, paklaustas apie fotografo P. Karpavičiaus fenomeną, atsakė:
„ Galiu tik pakartoti – buvo didis žmogus viskuo: ūgiu, estetiniu skoniu, puikiu fotografijos technikos įvaldymu, oratoriaus ir paskaitininko sugebėjimais. Buvo neišsenkančios energijos. Kai aš po kažkokio seminaro su Kauno fotografais paskutiniu traukiniu važiavau į Vilnių, nustėrau: ką tik tame pačiame seminare buvęs Povilas Karpavičius su portfeliuku važiavo kažkur link Maskvos.
Meninę fotografiją jis savaip suprato: kaip cheminį eksperimentą, kurio rezultatas gali varžytis su dailės kūriniais. Jo kriterijus buvo kaip gražu…”
Fotomenininkas L. Verbliugevičius emacionaliai kalbėjo: „ … šilta pavakarė, švelnus marių vėjelis glostė jau prinokusių trijų Nidos fotoseminaristų vešlias galvas. Jie beveik nuobodžiai dėliojo pėdas link Tomo Mano namelio kol nesutiko brangaus savo maestro. Žodis po žodžio ir paaiškėjo, kad seminaristai nesugeba surasti mergaičių-pozuotojų. Kaip ir visada maestro puolė padėti taisyti padėtį. „Rūtos” poilsio namuose greitai prikalbėjo virtuvės vedėją, kad jinai „išskirtų” tris paneles kūrybiniams tikslams, kad rytoj jas atleistų nuo darbo tokiai svarbiai užduočiai atlikti. Toje trijulėje buvau ir aš, ir man tą rytojaus 1981 m. rugsėjo 14-tąją dieną pasisekė, padariau jau dabar istorinį, kolegų pripažintą, man ir jai visada mielą darbą „Gležna gėlelė”. Ačiū maestro Povilui Karpavičiui.”