dangoraižiai

„Mokslo sriuba“: vėjas – vienas didžiausių dangoraižių siaubų
„Mokslo sriuba“: vėjas – vienas didžiausių dangoraižių siaubų

Šiuo metu pasaulyje gyvena beveik 7,5 milijardo žmonių. Todėl nuolat didėjant gyventojų tankumui tenka galvoti apie tai, jog namus labiau verta statyti ne į plotį, o į aukštį. Specialistų prognozės labai aiškios – per keletą metų dideliuose miestuose tušti plotai kaipmat užsipildys, miestai neliks pusiau tušti – jie plėsis ir stiebsis aukštyn. Šiandien aukščiausias pasaulio dangoraižis yra „Burdž Chalifa“, esantis Dubajuje (JAE), kurio aukštis siekia 828 m. Kyla klausimas – kur riba? Ar galime svajoti apie tai, kad kada nors gyvensime poros kilometrų aukščio pastate? Kaip įmanoma pastatyti šitokio aukščio namą, kuriame žmogus jaustųsi gerai ir saugiai?

Kilometro aukštis dangoraižiams – ne riba?
Kilometro aukštis dangoraižiams – ne riba?

Derinant įvairių disciplinų ir mokslo rezultatus, įprasti aukščio limitai tampa istorija. Šiandien aukščiausiuose pasaulio pastatuose įrengiamos miesto apžvalgos aikštelės, unikalūs architektūros pavyzdžiai dažnai tampa miesto ar šalies simboliais, įspūdingi statiniai – turistų traukos centrais, o aukščiausi dangoraižiai – filmų kūrėjų taikiniais.

Naujas projektas Seule arba gyvenimas debesyse (Foto)
Naujas projektas Seule arba gyvenimas debesyse (Foto)

Architektų komanda MVRDV specaliai Seulo miesto sukūrė du dangoraižius, kurie bus sujungti blokų spiečiumi, primenančiu debesį. Toks futuristinis projektas miesto panoramą turėtų papuošti jau 2015 metais.

Dinamiška architektūra arba formą keičiantys dangoraižiai (Foto
Dinamiška architektūra arba formą keičiantys dangoraižiai (Foto, video)

Architektas Davidas Fisheris skelbia architektūros revoliuciją. Jo komandos sukurti besisukantys dangoraižiai jau visai netrukus atsidurs didžiuosiuose pasaulio miestuose.

Kai esame pratę matyti stacionarius pastatus, D. Fisheris sako, kad architektūra yra dalis gamtos, todėl pastatai privalo derėti su ja derėti. Kadangi gamta nestovi vietoje, tai ir architektūra turi būti dinamiška. Būtent todėl D. Fisheris ėmė projektuoti judančius dangoraižius.

Namai
Namai, kuriuose gyvensime rytoj (Foto)

Pasaulis žino daug puikių pastatų, atlaikiusių laiko išbandymus ir pavirtusių tikrais architektūros šedevrais. Šiandienos architektams taipogi netrūksta ambicijų ir sveiko užsispyrimo. Pamažu jie formuoja naują visuomenės požiūrį į architektūrą, statinių estetinį grožį ir funkcionalumą. Kai kurie jų projektai peržengia nūdienos slenkstį ir nueina toli į ateitį.

Prie pažangių projektų galėtume priskirti italų kilmės architekto Davido Fischerio projektą „Dynamic Tower“ (Dinamiškas bokštas), kuris bus įgyvendintas Dubajuje. Aštuoniasdešimties aukštų dangoraižis galės apsisukti aplink savo ašį 360 laipsnių kampu. Kadangi kiekvienas aukštas galės suktis nepriklausomai nuo kitų aukštų padėties, pastatas įgys kaskart vis naują formą. Dangoraižis aplink savo ašį apsisuks per tris valandas. Apsisukimui ir gyventojų buičiai reikalinga energija bus gaunama iš saulės baterijų bei kiekviename aukšte sumontuotų vėjo turbinų.

Antras toks dangoraižis bus pastatytas Maskvoje. Trečią dangoraižį manoma statyti Niujorke. Architekto Davido Fischerio teigimu, šiuo projektu susidomėjo Kanados, Europos ir Pietų Korėjos nekilnojamojo turto agentūros bei privatūs investuotojai.

Dangoraižiai bus statomi iš modulių, kuriuos surinks gamykloje – statybų aikštelėje beliks juos tik sumontuoti.

Netolimoje ateityje Dubajuje iškils didžiulė piramidė, kurioje galės apsigyventi milijonas ir daugiau žmonių. Dizaino kompanija „Timelinks“ paviešino „Ziggurat“ projektą, kurio įgyvendinimui dabar ieškoma technologinių sprendimų. Projekte numatyta inovatyvi viešoji transporto sistema, kuri piramidės gyventojams leis pakilti į pastato viršų bei judėti horizontaliomis kryptimis. Piramidės gyvybinėms funkcijoms užtikrinti bus naudojama ekologiška energija, pagaminta vėjo bei saulės jėgainių. Piramidės viduje planuojama įrengti žaliąsias erdves ir agrokultūrinius sektorius. Piramidė užims 2,3 kv. m. plotą. Tokiame nedideliame plote patogiai apgyvendinti milijoną ir daugiau žmonių – viliojanti ateities perspektyva. Ištisi miestai galėtų būti statomi panašiais kompleksais. Tuomet būtų sutaupoma iki 90 proc. megapolių užimamo žemės ploto. Likusią žemę panaudotumėme poilsiui ar žemdirbystei. Jei tokie projektai būtų realizuoti, pasaulio miestai taptų ekologiški, neterštų aplinkos, žmogus kaip niekad priartėtų prie gamtos. Neatsitiktinai „Timelinks“ užpatentavo savo idėją ir pateikė Europos Sąjungai paraišką dėl techninių projektų sprendimo.

Pastatų fasadų apšvietimas tamsiu paros metu be abejonės pagyvina aplinką, padeda išryškinti pastatų architektūrines detales. Šiandien pastatų apšvietimo technologijos yra pažengusios toli į priekį: naudojami puslaidininkiniai šviesos diodai, spalvotos halogeninės metalo lempos, spalvotos liuminescencinės lempos, labai galingi prožektoriai, grindinių šviestuvai. Specifinėse srityse naudojama daug ksenoninių lempų, tarnaujančių net 90 tūkst. valandų. Didėja apšvietimo valdymo, spalvoto apšvietimo galimybių svarba. Su besikeičiančiomis apšvietimo technologijomis keičiasi ir pati apšvietimo esmė. Pastatų fasadų apšvietimo projektai ima tarnauti ne tik estetiniams, bet ir socialiniams tikslams – reklamai, vienos ar kitos visuomeninės nuomonės paviešinimui ir panašiai. Neatsitiktinai vis įspūdingesnės pasaulyje vyksta taikomosios šviesos technologijų parodos. Jose pirmu smuiku griežia pagrindiniai šviesos technologijų pasaulyje gamintojai – „Citélum“, „Leipziger Leuchten“, „Lumiville“, „NVA“, „Philips“, „Schréder“, „Scoa Eclairage-Groupe Bélux“, ir „Thorn“. Šviesos technologijų gamintojus bando suvienyti asociacija „LUCI“.

Šviesos diodų technologija (LED) pasaulyje atsirado 1979 m. Tiesa, tada tai tebuvo maža raudona diodinė lemputė. Šiandien ši technologija pažengė toli į priekį. Be jos produktų pasaulis atrodo nebeįdomus, nuobodžiai juodas it viduramžiai. Reikia pripažinti, kad LED technologijų pritaikymas pastatų fasadų apšvietimui Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Tačiau ateities pastatų, ypač visuomeninės paskirties, jau nebegalime įsivaizduoti be šios technologijos produktų. Juolab, kad LED apšvietimas drąsiai įsitvirtina statinių viduje – jo dėka paįvairinamas kavinių, restoranų ir net privačių namų interjeras.

Baltarusijos Nacionalinė biblioteka

Baltarusijos Nacionalinė biblioteka įsikūrusi Minske deimanto formos pastate. Dieną stiklinės pastato sienos žėri įvairiomis spalvomis, o naktį pavirsta didžiuliu video ekranu. 4646 spalvoti LED diodai pastatą paverčia nepakartojamu nakties stebuklu.

Elektrinės kaminas Belgijoje

Drogenbos miesto pažiba tapo Electrabel elektrinės aušinimo kaminas. 2005 m. buvo nutarta jį papuošti 8032 LED diodais, galinčiais keisti spalvą net trisdešimt kartų per sekundę.

Renginių halė Prancūzijoje

Aurillac miesto renginių halė pastatyta 2007m. Stiklo blokeliais nuklotoje viršutinėje pastato dalyje fluorescencinės šviesos visą naktį lėtai keičia spalvas ir traukia praeivių akis.

Agbar dangoraižis Ispanijoje

2005 m. Barselonoje pastatytą dangoraižį Torre Agbar puošia 4500 LED švieselių. 142 m. aukščio pastatas viršuje pasibaigia stikliniu kupolu ir iš išorės panašus į augalą, besistiebiantį į saulę. Bendras dangoraižio plotas sudaro 39 tūkst. kv.m., iš kurių 30 tūkst. kv.m. užima biurai.

„Uniqa“ kompanijos pastatas Austrijoje

2006 m. draudimo kompanijos „Uniqa“ pastatas Vienoje pasikeitė neatpažįstamai, nes buvo papuoštas 180 tūkst. LED švieselių. Puošimo darbams vadovavo kompanija „Barco“, kurioje dirba tikri šio darbo fanatai.

„Dexia“ pastatas Belgijoje

146 m. aukščio „Dexia“ pastatas Briuselyje turi apie 150 tūkst. LED švieselių. Pastate yra 6 tūkst. langų, šviesos efektams sukurti panaudoti 4200 langų. Kiekviename iš jų įmontuota sistema, susidedanti iš 12 LED lempučių. Ant pastato fasado demonstruojamos įvairios geometrinės figūros, raidės ir grafikos elementai. Tiesa, kad būtų galima rodyti šviesos efektų šou, būtina nuleisti visų langų įprastines žaliuzes, kurios padeda paskleisti LED lempučių šviesą visame lango plote.

Amerikietiškos miesto legendos : Dangoraižiai
Amerikietiškos miesto legendos : Dangoraižiai

Dizainas ir architektūra
Sandra Kliukaitė. Amerikietiškos miesto legendos : DANGORAIŽIAI
2010-08-21

Dangų rėžiantys, legendomis apipinti, Amerikos metropolių dangoraižiai – aukščiausia urbanizacijos pasekmė tiesiogine šio žodžio prasme. Šie milžiniški pastatai visuomet patenka į garsiausius kino filmus, televizijos kanalus, žurnalus, turistų ir teroristų akiračius. Niujorko Manheteno, Čikagos, Detroito, San Francisko, Bostono dangoraižiai – visi jie miesto ekonominio klestėjimo simboliai. Super-dangoraižių viršutinių aukštų šeimininkais dažniausiai tampa super-herojai, tokie kaip milijonierius Donaldas Trumpas ar didžiojo kino žvaigždės. Šie žmonės grožisi geriausiomis miestų panoramomis, važinėja šarvuotais limuzinais ir retai tepagalvoja, o kas būtų, jeigu sugestų didžiojo dangoraižio liftas?…

Prototipai – garo liftas ir kuklus devynaukšis

Apie liftą užsiminiau ne šiaip sau, nes būtent lifto išradimas paskatino grandiozinių dangoraižių statybų eros pradžią. Truputį juokingą, garais varomą liftą, 1853 metais išrado toks niekam nežinomas barzdotas amerikietis Elisha Otis. Nuo to laiko į dangų galėjo pakilti nors ir žirafa. Naujasis išradimas veikė kaip katalizatorius, skatinęs to meto architektus ieškoti novatoriškų statybos technologijų. Taip atsirado karkasinė sistema, leidusi statyti neriboto aukščio pastatus. Tiesa, XIX amžiaus pabaigoje naujų architektūrinių sprendimų privertė ieškoti ir kitos aplinkybės: smarkiai pabrangusi žemė miesto centre (reikėjo plėstis ne į plotį, o į aukštį), katastrofiškai augantis žmonių skaičius miestuose ir pagaliau pragaištingas Čikagos gaisras, atlaisvinęs vietą eksperimentams ir dangoraižių „džiunglių“ statyboms.

Taigi, pirmasis daugiaaukštis architektūros eksperimentas su talentingojo Elisha Otis liftu iškilo dar 1885 metais (arch. Williamas Le Baronas Jenney). Čia įsikūrė stambi Čikagos nekilnojamojo turto draudimo bendrovė, tačiau jau 1931 m. pastatas buvo sugriautas. Nepaisant to, buvęs vos devynių aukštų – jis iki šiol tituluojamas pirmuoju pasaulio dangoraižiu. O iš tebestovinčių XIX amžiaus Čikagos aukštybinių pastatų negalima nepaminėti amerikiečių architektūros legendos – Louiso Sullivano suprojektuoto „Wainwright“ pastato, iškilusio 1891 metais. Pastarasis pasiekė vos dešimties aukštų lygį, vienok to meto kontekste jau atrodė kaip milžiniškas namas. Minėti aukštybiniai pastatai tapo dabartinių dangoraižių prototipais, įteisinusiais naująją karkasinę statybą ir tam laikui išties modernius inžinerinius sprendimus. O kas buvo po to – labiau priminė sapnus, nei statybų „treko“ tikrovę…

Dangoraižių lenktynės – sapnus primenanti tikrovė

Pastačius pirmuosius Čikagos dangoraižius, prasidėjo tai, ką architektūros istorikai vadina dangoraižių lenktynėmis. XX amžiaus pradžioje dangoraižių lenktynės priminė kažką iš fantastikos ir sapnų srities, bet buvo akivaizdi didžiųjų Amerikos miestų realybė. Jau pačioje XX amžiaus pradžioje dangoraižių lenktynių vairą iš Čikagos perėmė Niujorkas. 1902 metais buvo baigtas „Flatiron‘o“ pastatas Niujorko centre (arch. Danielis Burnhamas). Unikalios trikampio formos, neoklasikinio stiliaus statinys pasiekė 22 aukštų, 87 metrų skalę ir greitai tapo nuolat fotografuojama miesto legenda. Pastatą fotografavo net garsusis fotomenininkas Edwardas Steichenas (1879 – 1973), filmavimo aikšteles čia statė žymiausi amerikiečių režisieriai: Rolandas Emmerichas, Jamesas Cameronas, CBS laidų vedėjas Davidas Lettermanas. Nemažesnio populiarumo kine susilaukė ir 1913 m. užbaigtas „Vulvurto“ (Woolworth building) dangoraižis (arch. Cassis Gilbertas), pramintas Niujorko „Prekybos katedra“. 241 metrų, 57 aukštų neogotikinis „aukštaūgis“ pateko į ne vieną klasika tapusį filmą, taip pat ir į praeitais metais labai garsiai reklamuotą „Projektą MONSTRĄ“ (Cloverfield, 2008) ir daugelį kitų amerikietiškų kino juostų.

Vadinamajame dangoraižių aukso amžiuje (2-3 deš.) dangoraižiai kilo vienas po kito. Ir ne tik Niujorke ar Čikagoje, bet ir Detroito, San Francisko, Bostono centruose. Vis dėl to, įsimintiniausi dangoraižiai atsirado būtent Niujorke. 1930 m. Manheteno bankas pasistatė 283 metrų, 70 aukštų „Wall Street‘o“ dangoraižį (arch. H. Craigas Severance‘as). Tačiau dar tais pačiais metais naują aukščio rekordą sumušė niujorkietis architektas Williamas Van Alenas, pastatęs „Kraislerio“ pastatą (Chrysler building). Art Deco stilistikos (prieškario Niujorke labai madingos), rekordinio – 319 metrų aukščio dangoraižis, tapo legendinio „Chrysler“ automobilių gamintojo centrine būstine. „Kraisleris“, kaip ir prieš tai minėtieji pastatai, pateko į daugybę senųjų foto ir video kadrų, o 2007 metais paskelbtame „Amerikos mėgstamiausių pastatų TOP 150“ užėmė aukštą 9-tą vietą. Norite sužinoti, kas užkariavo pirmąją šio sąrašo poziciją? Be abejo, tikrų tikriausia Niujorko dangoskyros ir kino dokumentikos legenda – „Empire State Building“ (arch. Shreve‘as, Lambas ir Harmonas). 1931 metais pastatyto, 391 metrų, 102 aukštų Art Deco stilistikos giganto iš pamatų neišmušė net 1945 metais į jį įsirėžęs bombonešis. Beveik keturiasdešimt metų turėjęs aukščiausio Pasaulio pastato titulą, „Empire State Building“ nusileido tik 1973 m. iškilusiam „Pasaulio prekybos centrui“ (World Trade Center, arch. Minoru Yamasakis). Asketiškos modernizmo architektūros dangoraižiai-dvyniai su garsiuoju „Windows on the World“ restoranu ir kitais privalumais (kruopščiai ir ironiškai aprašytais Frédérico Beigbederio puslapiuose), žinoma, turėjo fantastiškus vaizdus pro langus. Tačiau kuo pasibaigė į savižudžių teroristų akiratį papuolusių Niujorko „Dvynių“ istorija – pasakoti nebereikia…

Tiesa, grįžtant prie amerikietiškų dangoraižių lenktynių, galima pridurti, kad liūdnai išgarsėję „Dvyniai“ šias lenktynes „prakišo“ dar 8-ajame dešimtmetyje. Kai 1974 m. buvo baigtas iki šiol pats aukščiausias JAV pastatas – „Sears Tower“ Čikagoje (arch. S.O.M.). Lygiai prieš dešimt metų, nepaisydamas 110 aukštų, 443 metrų aukščio ir slidaus stiklo fasado, į „Sears Tower“ be jokio leidimo ir tik savomis kojomis bei rankomis kopė, ko gero, didžiausias planetos ekstremalas – prancūzas Alainas Robertas – „Žmogus voras“. Kopė jis ir į „Empire State Building“ ir dar į daugybę aukščiausių planetos pastatų… Šis žmogus, nuolat ieškantis aukštesnio ir sudėtingesnio pastato, tikriausiai puikiai jaučia dangoraižių lenktynių dvasią… Tiesa, legendiniai, beveik šimtamečiai Amerikos dangoraižiai jau nebesivaržo šiuolaikinėse dangoraižių lenktynėse. Dabar statybų „treke“ pirmauja Azijos dangoraižiai, tokie kaip Kinijos „Shanghai World Financial Center“, Taivano „Taipei 101“ ir, žinoma, „Burj Khalifa“ Dubajuje. Pastarasis šiuo metu yra pats aukščiausias Pasaulyje, o jo ūgis siekia net 828 metrus.

Nuostabu yra tai, kad dangoraižių karštligė, prasidėjusi dar XIX amžiaus pabaigos Čikagoje, per vieną šimtmetį išplito po visus penkis Pasaulio kontinentus (net ir Afriką). Vieni dangų rėžiančius pastatus keikia, kiti juos dievina. Kartais dangoraižiai primena urbanistinius monstrus, o kartais gniaužia kvapą ir tampa ne tik miesto legendomis, bet ir miestų vizitinėmis kortelėmis. Dangoraižis – tai, ko gero, pats kosmopolitiškiausias ir miestietiškiausias pastato tipas. Nes… ar kada matėte dangoraižį kaime?!