dinge be zinios

Išėjo ir dingo. Tokių Lietuvoje šimtai. Vieni atsiranda, kiti randami mirę, treti lyg išgaruoja nuo žemės paviršiaus, nepalikę apie save jokių žinių.

Žadėjo sugrįžti

Bene pusė Lietuvos jau daugiau kaip savaitę ieško iš namų išėjusios ir iki šiol negrįžusios kaunietės Gabijos Ingridos Boguševičiūtės. 22-ejų mergina iš namų išėjo sausio 13 d. apie 19 val. Su savimi mergina pasiėmė tik rankinę ir asmens tapatybės kortelę. Į parduotuvę išėjusiai mamai ji paliko raštelį: „Turiu reikalų, grįšiu apie 23 valandą”, tačiau negrįžo nei tą vakarą, nei vėliau.

Merginos brolis Arminas Boguševičius teigia, kad Gabija niekada nebuvo ilgiau dingusi iš namų. Pareiginga mergina namiškiams apie save pranešdavo, jei net vėluodavo pusvalandį.

Ieškodamas sesers A.Boguševičius kreipėsi į žiniasklaidos priemones ir socialiniame tinklalapyje „Facebook” sukūrė grupę „Missing sister”. Jo pagalbos šauksmas išverstas į dešimtį užsienio kalbų.

Plakatai su merginos atvaizdu iškabinti daugelyje Kauno vietų, ketvirtadienį Gabijos ieškojo net parasparnių klubo nariai, tačiau viskas veltui, apie merginos buvimo vietą jokių žinių nėra, o gauti pranešimai, kad ją matė tai viename, tai kitame mieste, nepasitvirtino, kaip ir internete pasipylusios save vadinančių ekstrasensais spėlionės, kad mergina uždaryta rūsyje, kad jos kūno reikia ieškoti po ledu netoli Kauno IX forto ir panašiai.

Šiandien savanoriai ir šauliai ieškodami merginos šukuos Kauno apylinkių miškus.

Galvos skausmas – nepilnamečiai

Tokių kaip Gabija Lietuvoje – ne vienas šimtas. Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininko Artūro Maculevičiaus, vien sostinėje šiuo metu ieškoma 44 be žinios dingusių asmenų, iš jų net 13 nepilnamečių.

Būtent nepilnamečiai, jo teigimu, policijai kelia didžiausią galvos skausmą – susipyksta su artimaisiais, kur nors „užgastroliuoja” ir dingsta iš namų. Susijaudinę artimieji kreipiasi į policiją, skelbiama jų paieška, žmonės ieško, dirba, o jie lyg niekur nieko išsilakstę grįžta namo.

Vis dėlto, Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovės Onos Gustienės teigimu, ir vaikai, dažniausiai paaugliai, dingsta taip, kad jų nesugeba niekas surasti.

„Išvažiuoja paauglys pas močiutę, gyvenančią už 10–15 km, ir prapuola. Išėjo penkiolikametis iš namų, palikęs raštelį, kad grįš 21 val., ir dingsta. Negauname apie juos jokių žinių”, – savo patirtimi dalijosi O.Gustienė.

Kur likimas nubloškia tokius paauglius, neaišku.

Kiek paprasčiau su dingusiomis merginomis, neretai nepilnametės pradeda dirbti prostitutėmis ir galiausiai patenka į nusikalstamos grupuotės, prekiaujančios žmonėmis, pinkles ir parduodamos į viešnamius užsienyje.

Seksualumas propaguojamas

O.Gustienės teigimu, prekybos žmonėmis verslas Lietuvoje klesti jau seniai. Pastaraisiais metais, Lietuvai išgyvenant ekonominę krizę, prekybos žmonėmis atvejų dar padaugėjo.

„Dėl to kalta ir žiniasklaida, propaguojanti seksualumą. Pažiūrėkite tuos visokius žurnalus, televiziją, kas peršama vaikams: turi būti seksualus, o jei toks nesi, tu nemadingas. Viskas nuo to ir prasideda”, – kalbėjo Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė.

Seksualumo propagavimas ir jo demonstravimas, pasak O Gustienės, atveda prie prostitucijos, o nuo jos iki prekybos žmonėmis – tik vienas mažas žingsnis. „Kiekviena prostitutė turi vadinamąjį stogą, savo sąvadautoją, kuriam atiduoda dalį atlyginimo”, – kalbėjo ji.

Taip mergina ar moteris tampa priklausoma nuo savo „saugotojo”, kuris, pasinaudojęs proga ir įgytu pasitikėjimu, perparduoda ją į užsienio viešnamius.

O.Gustienė sakė, jog panašių istorijų jos vadovavimo centrui praktikoje buvo ne viena, tačiau dažniausiai merginai atsiradus, tikrosios jos dingimo istorijos centro darbuotojai nesužino.