dovanojamas šuo
Ilgakojė gražuolė Pita yra dar visai jauna, vos vienerių metukų amžiaus. Ji niekuomet nepuls pirmam sutiktam žmogui į glėbį, bet pabuvusi keletą dienų naujoje aplinkoje su nepažįstamais jai žmonėmis, gana greit apsipranta, susidraugauja ir nuo tada tampa pačia nuostabiausia ir ištikimiausia drauge!
Rėda – jaunutė, gal poros metų amžiaus vidutinio ūgio kalytė. Miela be galo. Akys žiūri ir skrodžia kiaurai savo šiluma, atsidavimu, pasitikėjimu ir tikėjimu. Buvusi Rudaminos gyventoja. Sako, beldėsi paskutinėmis dienomis į ne vienus namus, bet jie, kaip ir širdys buvo užrakintos.
Jo šeimininkas išėjo… Išėjo ten, iš kur negrįžtama… O jis liko vienas, toks mažas, liūdnas ir susivėlęs juodas kamuoliukas… Kas toliau? Toliau jo laukia didieji gyvenimo pokyčiai! Pradžiai šiek tiek pasidarbavus žirklėmis, iškarpius visus nereikalingus „kaltūnus“, apkirpus snukutį dengiančius purvinus „dredus“, pasimatė mielos, linksmai spindinčios akytės, kurios prašyte prašė padovanoti jam antrąjį šansą. Jis jį gavo – dabar globojamas savanorės namuose, kur sočiai pamaitintas, paglostytas, šukuojamas, jau paskiepytas, čipuotas ir intensyviai dairosi naujų namų.
Kai vienas pasmerkia, o kitas suteikia šansą gyventi. Ieškome namų Meškutei
Jis Caras. Nei kilmingas, nei valdovas. Tiesiog dar vienas priklydėlis, kuriam norėtume surasti naujus namus.
Kai jau tikiesi, kad vienoje vietoje bent kažkiek apsitvarkei, ima ir kaip koks siaubas baubas išlenda dar šis bei tas. Šiuo atveju tas „šis bei tas“ yra trys šuneliai: išsekę, išvargę, normalaus šuniško gyvenimo nei matę, nei regėję. Tai kankiniai tiesiogine ta žodžio prasme. Arimų sodų kankiniai.
Štai kokia gražuolė ta mūsų Margė. Į prieglaudą ji atvyko iš vieno visų pamiršto kaimo, kur 1,5 metų tupėjo prirakinta grandine prie būdos kartu su likimo drauge, tokia pat maža kalyte, pas nerūpestingus žmones.
Namų ieško mielas šunelis Plutas. Jam nusišypsojo sėkmė būti išgelbėtam, kai dėl sužalotos akies šeimininkai Plutą atvežė į veterinarijos kliniką užmigdyti.
Vilniaus rajonas, Galgiai, Vakario g. Jau kurį laiką čia pastebimas vidutinio dydžio, ilgų kojų, šunelis. Neagresyvus, netriukšmingas, bailiukas. Benamis, bedalis, žmonių bijo, prie rankų neina, prisileidžia tik kokius 5 metrus artyn. Toje gatvėje turi kelias vietas, kur yra pašeriamas, todėl pagalbos šuneliui prašantys žmonės galėtų pabandyti ir prisipratinti jį arba įvilioti į uždarą kiemą, jeigu tik atsirastų, kas pagelbėtų šiam vargšui.
Namučių bei gero, mylinčio ir atsakingo žmogaus ieško jauna kalytė Varta. Marga gražuolė labai linksma ir draugiška, puikiai sutaria su kitais šunimis bei mėgsta žaisti su žaislais.
Tūzas – bolonės mišrūnas, gyvenęs lauke ir ištikimai tarnavęs savo šeimininkei. Deja, šeimininkės sveikata jau visai prasta, moteris ligoninėje, iš jos turėjo keliauti pas vaikus, bet… lemtis nusprendė kitaip, ištiesė ranką ir išsivedė ją ten, iš kur negrįžtama. Oi kaip liūdna Tūzui leisti dienas vienišam.
Jis tarsi princas. Stotingas, aukštas, laibas, tvirtas. Įspūdingas. Galbūt dogo mišrūnas, galbūt dar kokios aukštaūgės veislės.