eko
Kalėdinė eglutė – tiesiog būtinas švenčių atributas. Visgi, čia susiduriame su dilema, kokią žaliaskarę puošti – dirbtinę ar gyvą. Išsklaidyti mitus ir pasirinkti aplinkai draugiškiausią variantą padės Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė.
„Are we human or are we dancer“, – dainuoja roko grupė „The Killers“ netiesiogiai keldama klausimą apie šiuolaikinius žmones. Jei kada teko įsiklausyti į šios dainos žodžius, tikriausiai ne vienam galėjo kilti minčių, kad apibūdinimai „human and dancer“ nėra tiesiogiai susiję su žmonėmis ir šokėjais, tai labiau metaforiškai perteiktas klausimas apie nūdienos žmones, jų vertybes, moralinius prioritetus, konformizmą, neautentišką bendravimą. Taigi, kokie esame „čia ir dabar“, kiek autentiško savęs galite rasti komunikuodami su kitais? Šį klausimą apie žmogiškumą ir tarpusavio santykius iškėlusi grupė „The Killers“ sužadino smalsumą šiek tiek patyrinėti, kokie tie šiuolaikiniai, modernūs, pertekliaus amžiuje gyvenantys žmonės ir kaip jie komunikuoja tarpusavyje. Daug kalbėdami apie ekologiją, pamirštame paieškoti savęs tos ekologijos kontekste – metoforiškai, ir iš dalies labai tiesiogiai keliame klausimą apie „sintetinius“ žmonių tarpusavio santykius modernioje visuomenėje.
Dažnuose namuose kaitrines lemputes yra pakeitusios energiją taupančios lemputės, per metus standartinei lietuvių šeimai leidžiančios sutaupyti iki 250 Lt. Tačiau tikrai ne kiekvienas gyventojas, kurio namuose šviečia šios modernios bei ekonomiškos lemputės, žino, kad netinkamai eksploatuojamos bei utilizuojamos energiją taupančios lemputės kenkia tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
Ši nauja idėja gal ir nesukelia apetito, tačiau turi svarią praktinę pusę – žmonių fekalijas paverčia į kurą. Nemaišyto vakuumo klozetas panašus į lėktuvuose įrengtus klozetus, kur skystos ir kietos atliekos yra išskirstomos.
Pasirodžius ekologiškai produkcijai Lietuvos parduotuvėse, pirkti ją žmonėms ilgainiui tapo mada, o kiek vėliau ir poreikius tenkinančiu įpročiu. Tačiau atsirado ir nepasidavusių šiai karštinei ir netgi suabejojusių natūralių priemonių veiksmingumu jas pabandžius. Kodėl taip atsitinka?
Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiamos su ekologiška kosmetika susijusios problemos ir paneigiami natūralumo sąvoką teršiantys mitai.
Ką reikia žinoti perkant ekologišką kosmetiką
Svarbiausia neužkibti ant pseudoekologiškų produktų kabliuko, nes kartu su vartotojų atėjo ir gamintojų mada. Atsirado begalė gaminančiųjų ekologiškus produktus neturint tinkamos praktikos, laikantis minimalių kriterijų ar dar blogiau – susikūrus savuosius, kurie tik išoriškai siejasi su ekologija. Vienas iš pavyzdžių – ant produkto pakuotės rašoma, kad jo sudėtyje yra 80 proc. natūralių ir ekologiškų medžiagų, tačiau iš tikro didžiąją dalį deklaruojamų komponentų sudaro: vanduo, glicerinas ir galbūt minimalus augalo ekstrakto kiekis. Žinoma, tokie produktai nepateisina pirkėjų lūkesčių ir jie nusivilia tariamai natūralia produkcija. Norint to išvengti, kaip teigia ekologiškos produkcijos gamintojai, svarbiausia pasikliauti prekiniais ženklais, produkto sudėtimi ir sertifikatais.
Renkantis kosmetiką, svarbu, kad joje būtų kuo daugiau natūralių medžiagų, o apraše nesimatytų jau gerai žinomų parabenų, trumpinių PEG, EDTA, medžiagų pavadinimų su skaičiais; kremuose – parafino, kitaip tariant, mineralinio aliejaus, ar kitų, aiškiai suprantamų sintetinių komponentų.
Natūraliame produkte cheminės medžiagos
Cheminių medžiagų yra tiek ekologiškoje, tiek ir sintetikos pagrindu pagamintoje kosmetikoje. Skirtumas tas, kad vienur jos gamtinės, kitur – sintetinės. Net ir tos pačios cheminės sudėties medžiaga, priklausomai nuo kilmės, gali turėti skirtingą poveikį, pavyzdžiui: kvapus suteikiančios sintetinės medžiagos dažnai alergizuoja, tačiau gamtoje esančios tokios pačios cheminės sandaros komponentai alergijos nesukelia.
Natūralios priemonės turi lėtesnį poveikį nei sintetinės?
Pasak ekologiškos kosmetikos gamintojų, natūralių priemonių teigiamas poveikis odai yra didesnis ir greitesnis. Aliejais maitinama oda gali kvėpuoti. Sintetinių komponentų gudrybė ta, kad jais galima sukurti labai greitą, pavyzdžiui, švelnumo efektą. Tačiau tai tik pojūtis, oda iš tikro lieka užmaskuota. Tuo tarpu ekologiška kosmetika išsprendžia daugybę odos problemų ne tik paviršutiniškai, bet ir normalizuojant jos funkcijas. Beje, natūrali kosmetika itin retai turi šalutinį poveikį net netinkamai ją naudojant. To negalima pasakyti apie sintetinę produkciją.
Vertinti tiesioginę kainą – neteisinga
Ekologiškoje parduotuvėlėje įsigytos kūno priežiūros priemonės kainuoja brangiau nei sintetinės kokiame nors prekybos centre. Taip yra todėl, kad pastarųjų žaliavos kainuoja itin mažai, ko nepasakysi apie ekologiškų produktų ingredientų kainą.
Svarbiausia suprasti, kad tokių dalykų, kaip ekologiško ir neekologiško muilo gabaliuko kaina, apskritai nereikia vertinti, nes pastarasis su savo įvairiausiais priedais ištirpsta žymiai greičiau.
Be konservantų kosmetika galioja trumpiau?
Tinkamai pagaminti ir supakuoti natūralūs produktai ir be sintetikos gali turėti ilgą galiojimo laiką. Juk geras vynas laikomas ilgai nesugenda. Viskas priklauso nuo produkto rūšies ir jo gamintojų. Tad pirmiausia reikia juos sąmoningai išsirinkti ir jau po to atsakingai išleisti pinigus, perkant kokybišką produkciją.
Parengė Dovilė Raustytė
Šį ketvirtadienį, gruodžio 23 d., „Eko laboratorija” skelbia paskutinę atvirų durų dieną „Perdirbtos Kalėdos”. Tiems, kas dar nespėjo įsigyti dovanų, tai puiki proga nustebinti savo draugus bei artimuosius perdirbtais daiktais: piniginėmis ir rankinėmis iš tentų, segėmis iš užtrauktukų, šlepetėmis iš „Tekstilės maltinio”. Nuo 15 iki 20 val., savo dirbtuvėse, A.Jakšto g. 9, Vilniuje, „laboratorijos” komanda visus pasitiks su šypsena bei specialiai Kalėdų proga mokys pakuoti dovanas. Taip pat veiks paroda, kurioje kiekvienas galės pasisemti idėjų, kaip kai kurias dovanas susikurti namuose. Sužvarbusieji galės paskanauti natūralios žolelių arbatos.