energija
Kolorado (JAV) universiteto dietologai ir fiziologai sudarė produktų, kurie atima iš mūsų gyvybines jėgas, sąrašą.
Energiniai gėrimai – palyginti nesenas žmonijos išradimas, kuriuo noriai naudojasi studentai, pavargę vairuotojai, naktinių klubų mėgėjai, visi tie, kurie nori energijos užtaiso čia ir dabar, siekiantys ilgalaikio budrumo.
Dažnuose namuose kaitrines lemputes yra pakeitusios energiją taupančios lemputės, per metus standartinei lietuvių šeimai leidžiančios sutaupyti iki 250 Lt. Tačiau tikrai ne kiekvienas gyventojas, kurio namuose šviečia šios modernios bei ekonomiškos lemputės, žino, kad netinkamai eksploatuojamos bei utilizuojamos energiją taupančios lemputės kenkia tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
Šeštadienį, pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“ minėjimo metu sostinės Rotušės aikštėje, bus renkamos panaudotos energiją taupančios lemputės. Kiekvienam, atnešusiam iš namų tokią lemputę, bus įteikta „Caritas“ žvakutė.
20.30 val. išjungus valandai šviesas visoje Lietuvoje, aikštėje susirinkusieji bus kviečiami uždegti žvakutes ir iš jų suformuoti „Žemės valandos“ simbolį – skaičių „60“. Visos surinktos lemputės po renginio bus saugiai išvežtos perdirbti.
Karalienės universitete Kanadoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad naudoti saulės energiją yra daug pigiau nei mano daugelis analitikų, informuoja „Science Daily”.
Stambia figūra IT paslaugų sektoriuje bendrovė „Atos“ tapo, kai šių metų liepą įsigijo „Siemens IT Services“. Bendrovė aptarnauja globalią klientų bazę, teikdama jiems transakcines ir konsultacines paslaugas pažangiųjų technologijų (angl. – „hi-tech“) srityje. Šios tarptautinės kompanijos metinė apyvarta – 8,7 mlrd. eurų, o jai 78,5 tūkst. darbuotojų dirba 42-ose pasaulio valstybėse. Naujasis duomenų apdorojimo ir saugojimo centras „Suvilahti“ aptarnaus klientus iš Šiaurės ir iš dalies iš Centrinės Europos.
Šeštadienį, lapkričio 5 d., Rygoje vyksiančiose rungtynėse su „HS Rīga/LSPA“ ledo ritulio „Energija“ klubo pajėgas papildys į komandą sugrįžęs puolėjas Dovydas Kulevičius. Dvidešimt devynerių metų sportininko biografijoje – Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Prancūzijos klubų patirtis.
1997 m. karjerą pradėjęs „Energijoje“, vėliau D. Kulevičius žaidė Latvijos „DHK Latgale“ (2005-2006 m.), Baltarusijos „HK Brest“ (2009-2010 m.), Prancūzijos „HC Mulhouse“ (2010-2011 m.) klubuose. Šį sezoną D.Kulevičiaus atstovaujama Prancūzijos ekipa, kurioje be lietuvio žaidė ir legionieriai iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Čekijos, Slovakijos, Kanados, pradėjo sėkmingai ir pirmąjį pralaimėjimą patyrė tik prieš savaitę, Dovydui palikus komandą.
„Be abejo, Baltarusijoje ledo ritulio populiarumas labai didelis, o Prancūzijoje nepalyginamai daugiau futbolo ar regbio mėgėjų. Tačiau Mulhouse, kur teko žaisti, ledo ritulys – labai populiarus, į kiekvienas rungtynes susirinkdavo per 1500 žiūrovų“, – susidomėjimą ledo rituliu šalyse, kuriose teko žaisti, lygino D. Kulevičius. Po trejų metų į Lietuvą grįžusį puolėją nudžiugino komandos draugų pasakojimai apie vis gausėjantį „Energijos“ gerbėjų būrį ir susidomėjimą ledo rituliu šalyje.
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinei ne kartą atstovavęs puolėjas šią savaitę jau treniravosi kartu su ekipa ir yra pasiryžęs pilnu pajėgumu įsijungti į žaidimą jau šio savaitgalio rungtynėse su Rygos „HS Rīga/LSPA“. Pasak „Energijos“ direktoriaus Petro Nausėdos, Dovydas – ne tik talentingas žaidėjas, bet ir komandos žmogus – visa ekipa laukia ir jo pokštų bei neišsenkančios geros energijos. „Dovydas prie „Energijos“ prisijungė pačiu laiku: pastaruoju metu mūsų komandoje būta traumų ir ligų, rungtynėse su dar neišgydytomis traumomis dalyvaus net 5 žaidėjai. Rimčiausią traumą patyrė Vytautas Jagelavicius – Lietuvos Nacionalinės ledo ritulio lygos rungtynėse su latvių „Cetra“ jam buvo smarkiai prakirsta kakta, žaidėjas buvo išvežtas į ligoninę. Bet Vytas – stiprus žmogus. Nepraėjus nė savaitei, jau stojo ant ledo“, – pasakojo P.Nausėda. Dėl lengvesnių sužeidimų taip pat negaluoja L.Rimkus, K.Nekraševičius, M.Marcinkevičius, D.Uginčius. „Energijos“ – „HS Rīga/LSPA“ rungtynės vyks šeštadienį 18.00 val. ir sekmadienį 13.45 val. „Akadēmijas ledus halle“ arenoje, Rygoje. Po jau įvykusių 10 rungtynių Latvijos atvirojo ledo ritulio čempionato reitingo lentelėje „Energija“, surinkusi 6 taškus, yra 9 vietoje.
Dovydo Kulevičiaus sportinė biografija:
Gimimo data: 1982-09-04
Amžius: 29 metai
Ūgis: 178 cm
Pozicija: kairiojo sparno puolėjas
1997-1998 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio jaunių U-18 rinktinė
1998-1999 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio jaunių U-18 rinktinė, Lietuvos ledo ritulio jaunių U-20 rinktinė
1999-2000 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio jaunių U-20 rinktinė
2000-2001 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio jaunių U-20 rinktinė
2001-2002 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio jaunių U-20 rinktinė, Lietuvos ledo ritulio rinktinė
2002-2003 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio rinktinė
2003-2004 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio rinktinė
2004-2005 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio rinktinė
2005-2006 – Latvijos „DHK Latgale“, Lietuvos ledo ritulio rinktinė
2006-2007 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio rinktinė
2007-2008 – Latvijos „DHK Latgale“, Lietuvos ledo ritulio rinktinė
2008-2009 – Elektrėnų „Energija“, Lietuvos ledo ritulio rinktinė
2009-2010 – Baltarusijos „HK Brest“, Lietuvos ledo ritulio rinktinė
2010-2011/2011-2012 – Prancūzijos „HC Mulhouse“
Turbūt ne vienas yra girdėjęs, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta – tiesiog vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija. Gamtos sukuriama energija nuo seno buvo naudojama mūsų protėvių ir iki šiol niekur nepradingo. Dažnai šį „gamtos stebuklą“ paprasčiausiai pamirštame.
Ambicingas Lenkijos planas pereiti nuo iškastinių prie „žaliosios“ energijos šaltinių, organizacijos „Greenpeace“ vertinimu, iki 2020 metų galėtų sukurti iki 350.000 naujų darbo vietų įvairiuose energetikos sektoriuose.
Tai – beveik du kartus daugiau nei šiuo metu yra dirbančiųjų anglies kasybos ir perdirbimo sektoriuje, o Lenkija – labiausiai nuo anglies priklausoma Europos Sąjungos šalis.
Lenkija, kurioje net 94 procentų elektros energijos pagaminama, deginant anglį, Europos Sąjungai įsipareigojo gerokai sumažinti šią priklausomybę, tuo pačiu mažinant ir išmetamų šiltnamio dujų kiekį.
Planuojama, kad atominė energetika sukurs 2030 metais pagamins 9,3 proc. elektros, atsinaujinantys šaltiniai – 25 procentus, o anglies dalis sumažės iki 60 procentų.
Lenkija numato pastatyti savo pirmąją atominę elektrinę 2022 metais.
Tačiau „Greenpeace“ kartu su kitomis Lenkijos aplinkosaugos organizacijomis siūlo atsisakyti atominės energetikos ir jau iki 2020 metų bent 20 procentų energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, vėjo, biomasės, saulės, ir šią dalį padidinti iki 50 procentų 2030 metais.
„Greenpeace“ taip pat paragino Lenkijos vyriausybę sukurti atsinaujinančios energetikos departamentą prie šalies ekonomikos ministerijos, kad paspartinti šio sektoriaus plėtrą.