ES
Per pastaruosius kelerius metus vadinamasis skaitmeninis „piratavimas“ kelia neišsemiamas diskusijas. Todėl nenuostabu, kad kiekvienas oficialus susitarimas, naujas įstatymas ar įstatymo pataisa vėl ir vėl užverda naujas aistras. Vieni ekspertai teigia, kad šis ginčas niekada nebus išspręstas, kiti siūlo susitaikyti – tokia yra progreso kaina, dar kiti – siūlo su „piratais“ dorotis įstatymų pagalba. Pasirodo, slaptu laikytas ACTA susitarimas šioje kovoje turi itin svarbų vaidmenį.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, ruošiasi šių metų pavasarį priimtos ES pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas direktyvos įgyvendinimui, kad mūsų šalies piliečiai galėtų saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje valstybėje narėje.
Dvi dienas Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusiuose susitikimuose su Europos Komisijos ekspertais SAM specialistai, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai bei pacientų organizacijų atstovai diskutavo, kaip sklandžiau perkelti direktyvos nuostatas į Lietuvos teisės aktus, spręsti praktines užduotis sveikatos priežiūros įstaigoms.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos, ši direktyva dar labiau praplečia galimybes Lietuvos piliečiams rinktis paslaugas.
„Tai pasiekimas, didinantis pacientų galimybes naudotis ne tik savo šalies, bet ir visos Europos specialistų žiniomis, o Lietuvos gydytojams – tobulinti savo įgūdžius. Vadinasi, turim tikėtis gerų poslinkių visoje sveikatos sistemoje”, – sako R. Remeika.
Tačiau SAM kancleris atkreipia dėmesį, jog laukia rimtas parengiamasis darbas, kad pacientai galėtų būti tikri, jog turės visą reikiamą informaciją apie šios direktyvos teikiamas galimybes.
2011 m. kovo 9 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įsigaliojo 2011 m. balandžio 24 d. Jos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis baigsis 2013 m. spalio 25 d. Iki šios datos ES valstybės narės turi priimti visas būtinas priemones, kad direktyva būtų perkelta į nacionalinius teisės aktus.
Pasak Europos Komisijos ekspertų, direktyva – tai pirmasis ES įstatymas, kuriame nustatytos taisyklės, didinančios saugių ir aukštos kokybės tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų ES prieinamumą, pacientų judrumą bei skatinančios valstybių bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje. Direktyvoje įtvirtintos nuostatos, paremtos skaidrumo, informuotumo principais, kad pacientai turėtų galimybes rinktis.
Įgyvendinant šiuos principus, kiekvienoje valstybėje narėje turės bus įsteigti Nacionaliniai kontaktiniai centrai, pateikiantys pacientui visą reikiamą informaciją apie gydymosi sąlygas ES valstybėse, leidimų gydytis gavimo sąlygas, galimybes ir paslaugų įkainius.
Europos Sąjungos valdininkai sugeba įžvelgti mirtiną grėsmę paprasčiausiuose žaisluose. Naujoji ES direktyva, be kita ko, įspėja, kokie pavojingi balionai ir popieriniai išsivyniojantys švilpukai, kurie yra būtini vaikų švenčių atributai, rašo ketvirtadienio numeryje Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita”.
Vaikai, kuriems dar nesukako aštuoneri metai, nuo šiol galės pūsti balionus tik prižiūrimi tėvų, o išsivyniojančius švilpukus galės imti į rankas ne jaunesni kaip 15 metų amžiaus paaugliai. „Pūstuku galima paspringti, o balionas sprogdamas išgąsdins vaiką”, – aiškina Briuselio biurokratai. „Pavojingų žaislų” gamintojai ant pakuočių turi spausdinti atitinkamus įspėjimus. „Na ir kas, kad jau daugybė vaikų kartų pūtė balionus? Dabar jie to nebedarys ir todėl bus saugesni”, – nukerta Briuselio atstovas, kurį cituoja Didžiosios Britanijos laikraštis „The Daily Telegraph”.
Valdininkai ėmėsi ir meškiukų bei kitų pliušinių žaislų. Jie turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kad juos būtų galima skalbti. Pjuvenų prikimštus ir vengiančius maudytis meškiukus, kuriuos apsikabinusios užmigdavo ištisos mažųjų europiečių kartos, ES paskelbė biologinėmis bombomis.
„Vaikai daugybę metų pūtė balionus, ir nieko neatsitiko, – stebisi lenkų psichologė Kristina Veigl-Albert (Krystyna Weigl-Albert). – Tokios direktyvos tik padeda didinti valdininkų skaičių. Užuot galvojus apie vaikus, galvojama apie draudimus. Reikia vadovautis sveiku protu”.
ES praeityje jau kovojo su kreivais bananais ir agurkais, stengėsi nustatyti tinkamą radiatoriaus nuotolį nuo sienos ir t. t. Naujoji direktyva dėl žaislų papildys ilgą ES absurdų sąrašą, konstatuoja Lenkijos dienraštis „Rzeczpopolita”.
Manoma, jog kasmet siekiant parduoti į ES šalis iš užsienio atvežami keli šimtai tūkstančių žmonių.
„Sugebėjome sustiprinti aukų apsaugą ir jų teises, ypatingą dėmesį skiriant vaikams“, – direktyvos patobulinimais džiaugėsi Piliečių teisių komiteto pranešėja Anna Hedh (Socialistų ir demokratų aljansas, Švedija).
„Parama aukoms turi būti teikiama prieš, per ir kurį laiką po to, kai pasibaigia teismo procesas“, – pabrėžė Moterų teisių komiteto pranešėja Edit Bauer (Europos liaudies partija, Slovakija). Anot politikės, pagalba neturi būti susieta su aukų noru bendradarbiauti tiriant ir nagrinėjant bylas. Direktyvos tekste aiškiai nurodoma, jog prekybos žmonėmis aukos baudžiamos nebus.