futbolas
Pernai metais didelio susidomėjimo Kaune sulaukęs „8×8” futbolo turnyras šiemet rengiamas ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. Turnyro organizatoriai prognozuoja, kad išbandyti jėgas futbolo aikštėje šiemet galės iki 2000 futbolo mėgėjų.
„Praeiti metai parodė, kad žmonių susidomėjimas futbolu auga. Šiemet futbolas vyks ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bei Klaipėdos regionuose. Tikimės, kad ateityje galėsime žmones pakviesti į tokius turnyrus ir mažesniuose Lietuvos miestuose“, – sako turnyrą organizuojančios asociacijos „Sportuojanti Lietuva“ direktorius Arūnas Samochinas.
Šiais metais Klaipėdos regionui skirtas „8×8“ futbolo turnyras birželio 12 d. vyks Gargžduose, birželio 18-19 d. Kaune, o rugpjūčio mėnesį – ir Vilniuje. Pernai Kaune vykusiame turnyre dalyvavo per 500 futbolo mėgėjų, šiemet iš viso tikimasi sulaukti iki 2000 dalyvių.
Pasak „Sportuojanti Lietuva“ vadovo, šią vasarą sporto mėgėjus lepins ne tik futbolas, bet ir pliažo tinklinis. Jau birželio 11 d. šios sporto šakos mėgėjai rinksis Kaune.
„Pagrindinį dėmesį šią vasarą skirsime futbolui, bet stengiamės populiarinti ir mažiau populiarias sporto šakas. Tikimės, kad tokiais būdais galėsime pritraukti kuo didesnę visuomenės dalį, paskatinsime juos vasarą leisti užsiimant aktyviu poilsiu“, – pažymi A. Samochinas.
Organizatoriai į futbolo ir į tinklinio turnyrus kviečia registruotis interneto svetainėje www.sportuojanti.lt
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas Vilniuje iki kitų metų taps vieninteliu šalies stadionu, kuriame galima rengti tarptautines nacionalinių futbolo rinktinių rungtynes.
Europos futbolo asociacijų sąjungai (UEFA) patvirtinus solidžią paramą rekonstrukcijos projektui, pirmieji darbai stadione jau pradėti. Ruošiamasi įrengti dirbtinės dangos aikštę, kuria, tikimasi, dar šią vasarą galės pradėti naudotis sostinės futbolo ekipos.
Atitiktų tarptautinius reikalavimus
LFF stadiono rekonstrukcijos projekte numatyta atnaujinti stadioną, kad šis atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus.
Pagal UEFA stadionų taisykles, oficialios rinktinių varžybos gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione. Kadangi tokios kategorijos mūsų šalyje neturi nė vienas stadionas, EURO 2012 atrankos varžybas Kaune Lietuvos nacionalinė rinktinė žaidė išimties tvarka.
Šią įsisenėjusią problemą LFF ruošiasi išspręsti rekonstruodama pernai futbolo reikmės išsaugotą buvusį „Vėtros“ stadioną.
LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus teigimu, šio stadiono plėtra šiuo metu yra pati realiausia ir greičiausia išeitis, kuri taip pat būtų svarbus postūmis ir visam futbolui sostinėje.
„Jei viskas vyks pagal planą, metų pabaigoje jau turėsime tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną. Jis labai reikalingas ne tik rinktinei, bet ir Vilniaus futbolo komandoms. Stadione žaisti ar treniruotis galės tiek profesionalai, tiek mėgėjai ar vaikai. Įrengus dirbtinės dangos aikštę nebereiktų dėl gamtos kaprizų vargti su prasta veja, kaip šiemet atsitiko ne viename mieste“, – sakė LFF vadovas.
Dirbtinės dangos aikštė profesionalams ir mėgėjams
Rekonstrukcijos projekto pirmojo etapo preliminarus biudžetas sudaro beveik 10 mln. litų. Prie projekto ženkliai prisidės tarptautiniai LFF partneriai.
Praėjusį penktadienį UEFA „HatTrick“ programos komitetas patvirtino LFF pateiktą paraišką. Pagal ją stadiono rekonstrukcijai UEFA skirs 2,38 mln. eurų (apie 8 mln. litų). Papildomų lėšų tikimasi gauti ir iš Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) GOAL programos.
Pirmiausia LFF stadione bus įrenginėjama standartinių matmenų dirbtinė danga, taip pat planuojama praplėsti ir renovuoti šalia pagrindinės aikštės esančią mažesnę dirbtinės dangos aikštelę. Ant šių aikščių žaisti bei treniruotis beveik visus metus galėtų ne tik profesionalai, tačiau ir mėgėjai ar vaikai.
Pasak LFF projektų skyriaus vadovo Edvino Eimonto, šiuo metu derinamos paskutinės viso rekonstrukcijos projekto detalės, o ruošiant įrengti aikštę atliktas drenažas ir formuojami pagrindai.
„Labai norime kuo greičiau pakloti dirbtinę dangą, kad ant jos galėtų būti žaidžiama. Tačiau iš karto pradėti nuo šių darbų negalime, nes įrengus naują aikštę vėliau nebūtų kaip privažiuoti statybinei technikai rekonstruojant pastatą. Aikštės įrengimas turėtų užtrukti apie 2-3 mėnesius“, – aiškino E.Eimontas.
Jei viskas vyks sklandžiai, dirbtinės dangos aikštę planuojama įrengti iki rugpjūčio mėnesio, kad čia galėtų būti rengiamos A lygos rungtynės. Tuo pačiu metu stadione vyktų kiti rekonstrukcijos darbai.
Iki metų pabaigos – gausybė darbų
Atsižvelgus į UEFA ekspertų ir LFF licencijavimo skyriaus rekomendacijas, stadione vyks įvairūs darbai siekiant įgyvendinti UEFA 3 kategorijos reikalavimus.
Numatoma visą pagrindinę tribūną apdengti stogu, išplėsti ir renovuoti patalpas rungtynių dalyviams ir administracijai, patobulinti apšvietimą ir įrengti atsarginį elektros generatorių, išplėsti patalpas žiniasklaidos atstovams, jų darbo vietas ir spaudos konferencijų salę, patalpas saugumui, patobulinti įėjimo vartus ir stebėjimo kamerų sistemą, žiūrovų sanitarines patalpas, neįgaliesiems pritaikytas vietas, padidinti VIP tribūną ir stovėjimo aikštelę.
Šiuos darbus planuojama baigti iki metų pabaigos. Stadione rekonstrukcijos metu galės vykti A lygos rungtynės, tačiau mažai tikėtina, kad šiemet ten oficialias rungtynes galės surengti Lietuvos rinktinė. Iki paskutinės EURO 2012 atrankos varžybų dvikovos su Čekija liko kiek mažiau nei penki mėnesiai.
Ateities planuose – didesnė talpa ir maniežas
Pradėjus pirmojo rekonstrukcijos etapo darbus numatyta ir tolimesnė stadiono plėtros vizija. Praplėtus rytinę tribūną, kuri būtų apdengta stogu, stadiono talpa išaugtų iki 8 tūkstančių vietų (dabartinė talpa – apie 5,4 tūkst.). Vietoje mažosios treniruočių aikštelės būtų įrengtas nepilnų matmenų futbolo maniežas.
Atlikus šiuos patobulinimus stadionas galėtų atitikti UEFA 4 kategorijos reikalavimus. Juos įgyvendinus stadione būtų galima rengti UEFA Čempionų lygos ar Europos lygos varžybas nuo grupių etapo iki pusfinalio.
Pasak L.Varanavičiaus, LFF neatmeta galimybės atsižvelgiant į kitų projektų vystymą pakoreguoti šiuos ateities planus.
„Lietuvai ir Vilniui būtina turėti tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną, tad savo pastangomis darysime viską, kas įmanoma, jau artimiausiu metu. Tačiau jei sostinėje prasidėtų realūs stadiono rekonstrukcijos ar statybos darbai, svarstytume galimybę pakeisti savo planus“, – teigė LFF prezidentas.
Jis pasidžiaugė, kad sostinėje futbolo infrastruktūros projektai pradeda judėti į priekį. Vienas tokių – ilgus metus dėl biurokratinių kliūčių strigęs Vilniaus futbolo akademijos kompleksas Naujojoje Vilnioje. „Pastaraisiais metais teko laukti, kol bus skirta lėšų techninio projekto paruošimui. Džiugu, kad tai pagaliau padarė Vilniaus miesto savivaldybė bei Kūno kultūros ir sporto departamentas“, – sakė L.Varanavičius.
D
VMFD „Žalgiris“ kviečia fanus vykti į namų rungtynes Marijampolėje su Panevėžio „Ekranu“ nemokamu autobusu. Įėjimas į rungtynes taip pat nemokamas.
VMFD „Žalgiris“ kviečia savo gerbėjus palaikyti komandą per ypatingai svarbias rytdienos rungtynes Marijampolėje su šalies čempionu Panevėžio „Ekranu“.
Šiuo metu pirmą vietą šalies pirmenybėse užimantis „Ekranas“ lenkia „Žalgirį“ vienu tašku. Šios rungtynės gali turėti didelės įtakos medalių dalyboms rudenį.
Marijampolėje „Žalgiris“ priverstas žaisti dėl A lygai licencijuotų stadionų stygiaus sostinėje.
Kadangi namų rungtynės žaidžiamos kitame mieste, kviečiame vilniečius vykti nuomotu autobusu nemokamai.
Nemokamas bus ir įėjimas į senąjį Marijampolės stadioną.
Rungtynių pradžia – 19 val. Autobusas iš Vilniaus išvyks 16 valandą iš aikštelės tarp „Žalgirio“ stadiono ir stadiono kasų.
VMFD „Žalgirio“ komanda tikisi jūsų palaikymo.
Penktadienį Kaune, Nacionalinėje futbolo akademijoje apsilankė Europos futbolo asociacijos sąjungos (UEFA) delegacija su prezidentu Micheliu Platini priešakyje.
Spaudos konferencijoje kartu su Lietuvos futbolo federacijos (LFF), Kūno ir Kultūros sporto departamento (KKSD) vadovais UEFA vadovas išreiškė paramą futbolo vystymo projektams Lietuvoje ir paskelbė apie skirtą finansinę pagalbą LFF stadiono rekonstrukcijai. Vėliau M.Platini taip pat dalyvavo Lietuvos seniūnijų mokyklų futbolo žaidynių „Ežiogolas“ ir „UEFA Grassroots day. Švęskime futbolą“ projekto atidaryme.
Spaudos konferencijos dalyvių komentarai:
Michelis Platini,
UEFA prezidentas:
„Labai džiaugiuosi turėdamas galimybę atvykti į Lietuvą. Priešpaskutinio mano vizito metu buvau Nacionalinės futbolo akademijos atidaryme. Galiu pasakyti, kad per tą laiką daug kas pasikeitė. Vien ką sako dešimt kartų išaugęs žaidžiančių vaikų skaičius. Taip pat išaugo ir futbolo akademijos bazė. Tai yra svarbiausi dalykai. LFF prezidentas puikiai atliko savo darbą, tiek UEFA komitetuose, tiek Lietuvoje. Linkiu ir toliau taip vystyti masinį futbolą. Prancūzijoje viskas vyksta ne taip gerai.
Atvykau į Lietuvą tam, kad išreikščiau savo paramą futbolo projektams. Laukia daug darbų. Lietuva turi apie 20 nacionalinio čempionato reikalavimus atitinkančių stadionų, tačiau yra viena iš nedaugelio šalių, kuri neturėjo nacionalinio stadiono rinktinės rungtynėms. Tikiuosi, kad vyriausybė priims tam tikrus sprendimus, kurie padės pastatyti tokį stadioną. FIFA ir UEFA gali padėti, tačiau infrastruktūros vystymas priklauso nuo valdžios. Manau, kad Lietuvai turėtų būti nemalonu, kai į šalį atvykę pasaulio čempionai nenori žaisti nekokybiškoje aikštėje ir stadione.“
Liutauras Varanavičius,
LFF prezidentas:
„Malonu matyti UEFA prezidentą Lietuvoje. Šis vizitas yra labai trumpas, daug laiko susipažinti su visomis problemomis nėra. Todėl nusprendėme susitikti Kaune, kur šiandien vyksta masinio futbolo renginiai. Simboliška kad susitinkame čia, nes M.Platini akcentuoja, kad masiškumas ir vaikų futbolas yra svarbiausias.
Tuo pačiu esu dėkingas dėl UEFA dėmesio Lietuvos reikalams. Šiandien buvo priimtas svarbus mums sprendimas – UEFA patvirtino 2,3 milijonų eurų vertės paramą LFF stadiono Vilniuje rekonstrukcijai. Manau, kad tai pakankamai rimta pagalba. Ji leis šį stadioną sutvarkyti iki UEFA trečiosios kategorijos, kuri oficialiai leidžia rengti nacionalinių rinktinių rungtynes. Pirmajame etape bus įrengta dirbtinės dangos aikštė, apdengiamos tribūnos, rekonstruotas pastatas ir pagerinamos sąlygos žiūrovams, žiniasklaidai, VIP svečiams. Toliau numatoma maniežo statyba ir kiti darbai.“
Kęstutis Rimšelis,
KKSD direktorius:
„Noriu padėkoti UEFA prezidentu už apsilankymą Lietuvoje. Mūsų prioritetai buvo orientuoti į šiemet vyksiantį krepšinio čempionato finalinį etapą. Tačiau šiuos metus galima vertinti kaip lūžo metus, nes daugiau bus skiriama ir kitoms sporto šakoms. Nėra gerai, kad Lietuva neturi reprezentacinio stadiono. Tačiau tikiuosi, kad ateityje turės ne vieną. Jau vyko kalba dėl Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadiono renovavimo, taip pat diskutuojama dėl esamų stadionų sutvarkymo Vilniaus mieste, sprendžiamas klausimas dėl stadiono Vilniaus Šeškinėje likimo.“
Rimantas Mikaitis,
Kauno miesto meras:
„Noriu pasveikinti futbolo legendą su atvykimu į Kauną. Tai džiugus ir svarbus įvykis. Manau, kad pats laikas spręsti esamas problemas ir realiausia būtų investuoti į S.Dariaus ir S.Girėno stadioną Kaune. Šį žingsnį reikėjo žengti jau anksčiau. Tikiu, kad naujosios miesto valdžios bei LFF bendradarbiavimas bus sėkmingas ir turėsime gerų rezultatų.“
Gintautas Babravičius,
LFF viceprezidentas:
„Teko garbė ne kartą sutikti UEFA prezidentą. Džiugu, kad jis vėl apsilankė Lietuvoje. Toks dėmesys skatina LFF ir futbolo bendruomenę dirbti dar sunkiau. Reikia pažymėti, kad stadionų statyba nėra pagrindinė LFF misija, tam turėtų būti didesnis valstybės dėmesys.
Gera žinia tai, kad jau yra iš principo priimtas politinis sprendimas skirti 10 mln. litų Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono sutvarkymui. Tai būtų paprastas sprendimas siekiant turėti tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną. Šis klausimas bus svarstomas Vyriausybėje. Taip pat reiktų paminėti, kad Vilniaus miestas futbolo akademijos projekto Naujojoje Vilnioje skyrė 400 tūkst. litų, o KKSD projektavimo darbams – 600 tūkst. litų. Tai pozityvus žingsnis į priekį.“
Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė antrą kartą iš eilės garbingai pasipriešino pasaulio čempionams. Dvikovoje su Ispanijos rinktine lietuviai namuose buvo išlyginę rezultatą po gražaus Mariaus Stankevičiaus įvarčio, tačiau vis tik turėjo pripažinti varžovų pranašumą rezultatu 1:3.
Išlygino įspūdingu smūgiu
Pilnutėliame Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadione rungtynių pradžioje komandos nesukūrė realių progų, tačiau 19 minutę įvartis krito į Lietuvos rinktinės vartus. Po ispanų saugo Xavi smūgio kamuolys atšoko nuo mūsiškių žaidėjo kojos ir aukšta trajektorija įskriejo virš vartininko Žydrūno Karčemarsko į tinklą.
Pirmajame kėlinyje arčiausiai išlyginamojo įvarčio buvo Mindaugas Panka, kurio iš toli smūgiuotą kamuolį atrėmė varžovų vartininkas Ikeras Casillas. Ispanų gretose šansą turėjo Fernando Llorente, tačiau sėkmingai sužaidė Ž.Karčemarskas.
Lietuvos rinktinė nepasidavė ir antrojo kėlinio pradžioje apsigynusi nuo ispanų atakų išlygino rezultatą. Šeimininkai išpuolio metu kamuolys atšoko M.Stankevičiui ir „Valencia“ klubo gynėjas tiksliu smūgiu iš toli pasiuntė kamuolį į varžovų vartų kampą.
Apmaudi rungtynių pabaiga
Įmušę lietuviai tarsi patikėjo, jog gali kovoti dėl taškų, tačiau likus dvidešimt minučių tas viltis nubraukė apmaudus įvartis. Greitoje ispanų atakoje bandydamas nutraukti Fernando Llorente skirtą labai pavojingą perdavimą kamuolį į savo vartus nusikreipė Tadas Kijanskas.
Praleidus įvartį teko daugiau pajėgų skirti puolimui ir tuo Ispanijos rinktinė pasinaudojo. Po Davido Silva perdavimo vienu lietimu į baudos aikštelę įsiveržęs M.Stankevičiaus bendraklubis Juanas Mata smūgiavo šaltakraujiškai – 1:3. Tokiu rezultatu baigėsi ir komandų tarpusavio rungtynės Salamankoje.
Ispanijos rinktinė šventė penktą pergalę iš tiek pat galimų ir įsitvirtino pirmoje grupės vietoje. Antroje žengia Čekijos rinktinė, kuri 2:0 nugalėjo Lichtenšteiną ir turi devynis taškus.
Po keturis taškus turi rungtynėmis mažiau sužaidusios Škotijos ir Lietuvos ekipos, tačiau mūsiškiai kitose savo rungtynėse turės galimybę pagerinti savo padėtį. Birželio 3 dieną Lietuvos rinktinė viešės Lichtenšteine, o rugsėjo 2-ąją priims šios šalies komandą namuose.
Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Raimondo Žutauto rungtynių vertinimas:
„Kaip ir žadėjau, vyrai kovojo ir pademonstravo, kad gali žaisti gerą futbolą. Rungtynės buvo tikrai gero lygio ir turėjo patikti žiūrovams. Aišku, pasitaikė ir klaidų, po kurių praleidome įvarčius. Tačiau iš klaidų susideda futbolas. Ačiū žaidėjams, kurie negailėjo savęs. Taip pat dėkoju žiūrovams, kurie šiandien užpildė stadioną. Tikiu, kad galime kovoti dėl antrosios vietos grupėje.
Nuolat stengiamės žaisti atakuojantį futbolą ir nebijome suklupti. Vis tik įvartį šiandien įmušėme ne iš kontratakos, o po puikaus Mariaus Stankevičiaus smūgio. Manau, kad mokame ir galime žaisti, tiesiog reikia tikėti savo jėgomis ir rezultatas ateis.
Po pirmojo įvarčio žaidėjai galbūt pajuto, kad gali įmušti dar kartą. Aikštėje sutramdyti tokias emocijas sunku. Tačiau praleidome antrą įvartį, bandėme atakuoti, varžovai kontratakoje įmušė ir vėl. Nepaisant to, komanda nenuleido rankų ir kovojo iki galo. Nieko nepadarysi, varžovai buvo stipresni. Vis dėlto Ispanija yra pasaulio čempionė.
Manyčiau, kad žaidėjai įvykdė trenerių iškeltas užduotis. Stengėmės neleisti ispanams žaisti, todėl jiems ne viskas pavyko. Galbūt patys kartais galėjome geriau užpulti. Tačiau iš klaidų mokomės. Įvertinsime, ką padarėme gerai, ką blogai ir rungtynėms su Lichtenšteinu pasiruošime šimtu procentų.
Taip pat tikiuosi, kad valdžios vyrai taip pat pagaliau atkreips dėmesį į futbolą ir turėsime taip reikalingą tarptautinio lygio stadioną, kuriame nebūtų gėda priimti bet kurią pasaulio komandą.“
Beveik 9 iš 10 Lietuvos vyrų mėgsta lažintis, dažniausiai – dėl krepšinio, futbolo ar teniso varžybų baigties, rodo interneto lažybų bendrovės „Unibet“ užsakymu atlikta Lietuvos vyrų apklausa. Pusė respondentų teigė lažybų dažniausiai kertantys iš bokalo alaus ar kito gėrimo.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos vyrai, kaip ir kiti europiečiai, mėgsta lažintis, ypač su draugais, artimaisiais. Dažniausiai kertama lažybų dėl sporto įvykių baigties, tačiau gyventojai lažinasi ir dėl įvairių gyvenimiškų dalykų – faktų ar istorijų teisingumo, politinių rinkimų ar „Eurovizijos“ konkurso laimėtojų, planų mesti rūkyti, būsimo vaiko lyties, orų ar netgi merginos suviliojimo. Tad lažybos daugeliui lietuvių vyrų yra smagi pramoga“, – sakė „Unibet“ atstovas Manuelis Stanas.
Kadangi lažybos dažniausiai vyksta namų aplinkoje, prizai būna taip pat įvairūs: 47,9 proc. respondentų teigė dažniausiai besilažinantys iš bokalo alaus ar kito gėrimo butelio, 22,3 proc. lažinasi iš nedidelės pinigų sumos, dar 19,2 proc. – „iš teisybės“. Tarp „buitinių“ lažybų laimikių – ir įvairūs patarnavimai laimėtojui, pica ar kiti maisto produktai, saldumynai, avantiūriškos užduotys ir pan.
Trečdalis apklaustų Lietuvos vyrų teigė besilažinantys ne tik su draugais, bet ir profesionaliau – interneto ar tradiciniuose lažybų punktuose. Remiantis tyrimo duomenimis, beveik 6 iš 10 besilažinančiųjų tai daro internetu.
Pusė besilažinančių respondentų teigia, kad paprastai vienam statymui išleidžia iki 10 litų, dar ketvirtadalis – nuo 11 iki 30 litų. „Palyginus su kitomis Europos šalimis, lietuvių statomos sumos žymiai menkesnės už bendrą vidurkį“, – komentavo M. Stanas. Vis tik, pasak jo, Lietuvos lažybininkai ryškiausiai išsiskiria meile krepšiniui.
„Jeigu praktiškai visose Europos šalyse daugiausia lažybininkų dėmesio sulaukia futbolas, kuriam tenka apie 60 proc. visų statymų, tai lietuviai maždaug 70 proc. statymų atlieka dėl krepšinio varžybų. Tokios ryškios „krepšinio tautos“ Europoje daugiau nerasi“, – įsitikinęs M. Stanas. „Unibet“ duomenimis, daugiausia lietuvių statymų susilaukusios krepšinio rungtynės buvo Serbijos ir Lietuvos dvikova 2010 m. Pasaulio vyrų krepšinio čempionate.
Kaip rodo „Unibet“ duomenys, be lažybų dėl krepšinio, lietuviai taip pat noriai lažinasi dėl futbolo, teniso ir ledo ritulio varžybų. „Įdomus faktas tas, kad nors lietuviai daugiausia lažinasi dėl krepšinio varžybų, per visą „Unibet“ istoriją absoliučiai daugiausia lietuvių statymų surinko mačas tarp Argentinos ir Vokietijos rinktinių 2010 m. Pasaulio futbolo čempionate“, – pasakojo M. Stanas.
Tyrimo metu internetu buvo apklausti 498 vyrai nuo 18 iki 45 m. amžiaus, gyvenantys Lietuvos miestuose. Tyrimas buvo vykdomas 2011 m. kovo mėnesį.
Po šeštadienio pergalės draugiškose rungtynėse prieš Lenkiją rezultatu 2:0, Lietuvos rinktinės jau šį antradienį, kovo 29 dieną, lauks atrankos į Europos čempionato finalinį etapą rungtynės su pasaulio futbolo čempionais ispanais. „Reuters“ praneša, jog ispanams didžiausią nerimą kelia prasta vejos būklė Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione.
Lietuvos nacionalinė „B“ futbolo rinktinė trečiadienį draugiškose rungtynėse Marijampolėje įrodė pranašumą prieš jaunimo (U-21) komandą. Kontrolinėje dvikovoje vyresnieji nugalėjo rezultatu 3:0. Abiejų komandų treneriai išbandė rinktinių kandidatus ir įvertino ekipų trūkumus.
Puolėjų duetas mušė įvarčius
Lietuvos „B“ ir U-21 rinktinės susitiko antrąjį kartą per pastarąjį mėnesį. Šį kartą rungtynės vyko Marijampolės futbolo manieže, o ekipoms atstovavo tik Lietuvos klubų futbolininkai. „B“ rinktinės gretos prieš dvikovą praretėjo – atvykti negalėjo traumą patyręs Panevėžio „Ekrano“ saugas Aurimas Kučys.
Pirmajame kėlinyje „B“ rinktinė sėkmingiau žaidė puolime ir pelnė tris įvarčius po tiksliai užbaigtų atakų. 14 minutę pasižymėjo Alytaus „Dainavos“ puolėjas Arsenijus Buinickis. Įpusėjus kėliniui varžovų gynybą pralaužė VMFD „Žalgirio“ puolėjas Nerijus Astrauskas. Prieš pat pertrauką jis pasižymėjo dar kartą.
Antrajame kėlinyje žaidimas buvo lygesnis, aikštėje pasirodė visi atsarginiai futbolininkai. Jaunimo rinktinė turėjo progų sušvelninti atsilikimą, tačiau atakas užbaigė netiksliai. Rezultatas 3:0 iki rungtynių pabaigos nepasikeitė.
Treneris atsirinko kelis žaidėjus
Nacionalinės rinktinės treneris Raimondas Žutautas buvo patenkintas pirmuoju rungtynių kėliniu ir teigė, kad planuoja po mėnesio sužaisti dar vienas tokias kontrolines rungtynes.
„Ant naujesnės dangos šiandien pirmajame kėlinyje matėme gero lygio žaidimą. Marijampolėje šiuo metu kokybiškesnė aikštės danga, o Vilniuje dangą jau reikėtų keisti. Antrajame kėlinyje žaidėjai turbūt kiek pavargo, vis tik jų fizinė forma dar nėra geriausia. Tikiuosi, kad pavyks sužaisti dar vienas panašias rungtynes balandžio mėnesį“, – kalbėjo treneris.
Jis džiaugėsi, kad rezultatyviai sužaidė abu pagrindiniai komandos puolėjai A.Buinickis ir N.Astrauskas.
„Jei Arsenijus toliau taip progresuos, suteiksiu jam šansą ir pakviesiu į „A“ rinktinę. Nerijų taip pat turėsime omenyje, jis vienas geriausių A lygos puolėjų, sugeba išnaudoti progas ir jas susikurti. Daugiau tikėjausi iš atsarginių – T.Markevičiaus, M.Kuros, T.Švelnos. Jiems dar reikia padirbėti, tačiau tai dar jauni žaidėjai ir viskas jiems priešakyje. Perspektyvių puolėjų šiuo metu trūksta, tenka jų ieškoti“, – kalbėjo R.Žutautas.
Jo teigimu, kovo 25 dieną draugiškose rungtynėse su Lenkija galime išvysti kelis „B“ rinktinės narius. „Trys keturi, galbūt ir penki žaidėjai pretenduoja į „A“ rinktinę. Planuoju juos pakviesti draugiškoms rungtynėms su Lenkija. Iš jaunimo šiandien patiko Karolis Chvedukas. Ne tokios sėkmingos rungtynės šį kartą buvo Tadui Eliošiui ir Artūrui Žulpai.“
Jaunimui dar reikės tobulinti gynybą
U-21 rinktinės treneris Vitalijus Stankevičius analizuodamas rungtynes teigė, kad dvikova atskleidė komandos spragas gynyboje.
“Buvo du skirtingi kėliniai. Pirmajame atrodėme prasčiau, ypač tai pasakytina apie gynybos grandį. Galbūt atsiliepė tai, kad susirinkome tiesiai į rungtynes. Kita vertus, po pirmųjų rungtynių pasikeitė tik vienas žaidėjas – dešinėje pusėje šį kartą išbandėme Justą Baltrimavičių. Gynyboje žaisti iki pertraukos mums nesisekė ir po šiurkščių klaidų praleidome tris įvarčius. Antrasis kėlinys buvo apylygis“, – vertino strategas.
Jis apgailestavo, kad jau nuo antrojo kėlinio pradžios du žaidėjai iškrito iš rikiuotės: „Marius Miškinis susižeidė, o Tadas Eliošius jautė nugaros skausmus ir pasiprašė pakeičiamas. Nenorėjome rizikuoti žaidėjų sveikata prieš artėjantį čempionatą.“
Treneris teigė nenustebęs, jog šį kartą „B“ rinktinė nugalėjo solidesne persvara. Pirmoji komandų dvikovą vasarį baigėsi rezultatu 2:1 vyresniųjų naudai. „Vyresni žaidėjai artėjant čempionatui įgauna geresnę sportinę formą, nes žaidžia pagrindinėse sudėtyse. Jaunimas ten rungtyniauja ne daug, kai kurie atstovauja tik dubleriams. Mes dar turime nemažai darbo. Geriau susižaisti galėsime kovo pabaigoje, kai surengsime ilgesnę stovyklą, rungtyniausime su Latvijos rinktine“, – kalbėjo V.Stankevičius.
U-21 rinktinės draugiškos rungtynės su latviais planuojamos kovo 24 arba 25 dieną. Pastarąją dieną Kaune susitiks Lietuvos ir Lenkijos nacionalinės rinktinės. Kovo 29-ąją Lietuvos nacionalinės komandos laukia dvikova su pasaulio čempione Ispanija.
Rungtynių statistika:
Lietuva B – Lietuva U-21 3:0 (3:0)
Įvarčiai: 14 min. Arsenij Buinickij, 22 ir 44 min. Nerijus Astrauskas (Lietuva B).
Įspėjimai: 33 min. Jaunius Juozaitis (U-21), 37 min. Valdemar Borovskij (B).
Lietuva B: Marius Rapalis (46 min. Saulius Klevinskas), Vaidas Slavickas, Mantas Fridrikas, Algis Jankauskas, Valdemar Borovskij, Marijan Choruži, Ramūnas Radavičius (46 min. Mikas Kura), Tomas Vyšniauskas, Povilas Leimonas, Arsenij Buinickij (57 min. Tautvydas Švelna), Nerijus Astrauskas (46 min. Tadas Markevičius).
Lietuva U-21: Aivaras Bražinskas (67 min. Aurimas Dubickas), Paulius Drublionis, Marius Miškinis (46 min. Vilmantas Bagdanavičius), Lukas Martišauskis, Justinas Baltrimavičius, Tadas Eliošius (43 min. Jevgenij Moroz), Jaunius Juozaitis, Karolis Chvedukas, Artūras Žulpa (83 min. Karolis Jarmalavičius), Arminas Vaskela (66 min. Edvinas Petkus), Audrius Brokas.
Lietuvos nacionalinių ir jaunimo futbolo rinktinių treneriai trečiadienį peržiūrėjo žaidėjus prieš būsimas kovas. Draugiškoje nacionalinės B ir U-21 rinktinių dvikovoje Vilniuje jaunieji futbolininkai kėlinį sėkmingai priešinosi vyresniems kolegoms, tačiau vėliau turėjo pripažinti jų pranašumą rezultatu 1:2. „Šaunu, kad tarp jaunimo yra talentingų žaidėjų, kurie gali papildyti nacionalinę rinktinę“, – sakė pastarosios komandos strategas Raimondas Žutautas.
Lietuvos futbolo vyrų ir vaikinų rinktinių žaidėjai ir treneriai pirmą kartą šiemet susirinko į treniruočių stovyklą. Vilniuje ruoštis ne tik trečiadienio tarpusavio dvikovai, bet ir būsimoms atrankos varžyboms pradėjo šalies nacionalinė „B“ ir jaunimo (U-21) rinktinės.
Paaiškėjo bilietų kainos į kitais metais Ukrainoje ir Lenkijoje vyksiančio Europos futbolo čempionato rungtynes. EURO-2012 direktoriaus Ukrainai Markijano Lubkivskio teigimu, pigiausias bilietas atsieis daugiau nei 100 litų (30 eurų), o brangiausias – apie 2000 Lt. (600 eurų), skelbia newsru.com.
Pirmųjų norinčių įsigyti bilietus registracija prasidėjo antradienį. Iš viso į čempionato rungtynes numatyta išplatinti 1,4 milijono bilietų, didžioji dalis kurių (75 procentai) bus platinama įprastu būdu, kiti – rezervuoti miestų-šeimininkų gyventojams.
Du Lietuvos futbolo arbitrai naujus metus pradeda padarę šuolį tarptautinėje karjeroje. Aikštės teisėjams kauniečiams Gediminui Mažeikai ir Aušrai Tvarijonaitei-Kancei skirtos aukštos UEFA arbitrų kategorijos.
Už poros dienų skaičiuosime paskutinius laikrodžių dūžius iki Naujųjų 2011 metų, kuriuos Lietuvos futbolo bendruomenė gali pasitikti pakelta galva – šių metų pasiekimai tai tvirtas pagrindas ateinančiųjų iššūkiams.
Gruodžio pradžioje buvo paskelbti šių metų „FIFA auksinio kamuolio“ apdovanojimo nominantai. Futbolo treneriai, nacionalinių rinktinių kapitonai ir žurnalistai nusprendė, kad šiemet dėl auksinio kamuolio varžysis trys „Barcelona“ muškietininkai“ – Xavi, Leonelis Messi ir Andresas Iniesta.
Šiemet pirmą kartą sujungiami du apdovanojimai. Anksčiau atskirai įteikiami FIFA metų žaidėjo bei prancūzų žurnalsitų „Ballon D‘Or“ („Auksinis kamuolys“) šįkart teikami kaip vienas prizas. Tačiau futbolo istorijoje jau yra buvę atvejų, kad visi nominantai būtų to paties klubo atstovai. Tiesa, atvejai labai reti. Aštuonesdešimtųjų pabaigoje nenugalima buvusi „AC Milan“ komanda rinkimuose vien savo žaidėjus turėjo net dvejus metus iš eilės – 1988-aisiais ir 1989-aisiais.
Žinoma, kaip ir visada tokiais atvejais, kyla begalė ginčų dėl to, ar tikrai būtent šie trys žaidėjai yra verti geriausio titulo. Tuo labiau, kad šiais metais stiprių kandidatų buvo kaip niekad daug.
Milano „Inter“ ir Olandijos rinktinės saugas Wesley Sneijderis daugelio vaindamas nepelnytai pamirštu šiuose rinkimuose. Nemažai futbolo specialistų tvirtina, kad jis mažų mažiausiai turėjo būti tarp trijų kandidatų, o gal net ir laimėti titulą. Olando vedama Milano komanda šiemet laimėjo viską, ką galėjo laimėti klubiniame sezone. Sneijderis į viršų kėlė Italijos taurę, laimėjo šios šalies čempionatą bei triumfavo UEFA čempionų lygoje. FIFA pasaulio čempionate Sneijderio komanda nužygiavo net iki finalo, o jos demonstruojamas žaidimas nepaliko abejingų. Visose savo komandose saugas buvo bene svarbiausias žaidėjas ir žaidė įspūdingai.
Dar viena neabejotina metų žvaigždė yra Diego Forlanas. Madrido „Atletico“ ir Urugvajaus rinktinės lyderis taip pat rungtyniavo įsimintinai. Jis praktiškai individualiomis pastangomis atvedė Madrido komandą į triumfą UEFA Europos lygoje. Tą patį puolėjas padarė ir su Urugvajaus rinktine, kuri pasaulio čempionate užėmė aukštą ketvirtą vietą, į priekį praleisdama tik Europos grandus. Negana to, Forlanas pasižymėjo įspūdingais įvarčiais ir tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėjų.
Šiemet futbolo pasaulį drebino ir įspūdingi vartininkų pasirodymai. Ikeras Casillas ir Julio Cezaras išdarinėjo stebuklus tiek klubų, tiek nacionalinių komandų turnyruose. Pirmasis buvo pasaulio čempionės kapitonas ir ne kartą gelbėjo komandą kelyje titulo link, o antrasis savo vartus apgynė net trijuose laimėtuose turnyruose per sezoną.
„Pamirštųjų“ rezultatai įspūdingi, tačiau ar šie keturi žaidėjai ir ar apskritai kas nors šiuo metu prilygsta unikaliam Barsos triumviratui?
Andreso Iniestos įtraukimas į trijų nominantų sąrašą ko gero yra labiausiai diskutuotinas. Atakuojantis saugas dėl traumos praleido 2010-ųjų pradžią, o grįžęs dar kurį laiką nedemonstravo savo žaidimo. Visgi atrodo, kad priverstinis poilsis žaidėjui išėjo į naudą, nes įspūdingą formą, rodytą pasaulio čempionato metu, jis išsaugojo ir klubinio sezono pradžioje.
Donas Andresas (taip žaidėjas vadinamas gimtojoje Barselonoje) ne tik pelnė lemiamą pasaulio čempionato įvartį. Saugas viso turnyro metu tempė ispanus į priekį ir buvo nesustabdomas tada, kai nesisekė jo kolegoms Xavi ar Davidui Villai. Galbūt vien pirmą kartą Ispanijai padovanotas pasaulio čempionų titulas yra vertas geriausio žaidėjo apdovanojimo.
Leoneliui Messi nepavyko Argentinos rinktinės nuvesti iki pasaulio čempionato aukštumų. Maža to, jis pats turnyre neįmušė nei vieno įvarčio. Tačiau kukloką pasirodymą rinktinėje atperka tiesiog neįtikėinas žaidimas klube. Per vienuolika 2010-ųjų mėnesių L. Messi „Barcelona“ klubui pelnė 54 įvarčius per 47 rungtynes ir net šešis kartus atliko hat-tricką. Jei auksinis kamuolys yra duodamas už stabilumą ir rezultatyvumą, tada mažasis Leo turėtų laimėti be konkurencijos.
Užėmęs antrą vietą 2008-ųjų rinkimuose argentinietis triumfavo pernai, laimėjęs abu prestižinius apdovanojimus – FIFA metų žaidėjo titulą ir auksinį kamuolį. Nuo pat 2008-ųjų Messi žaidžia vis geriau ir geriau. Ir tai atspindi ne tik jo pelnyti įvarčiai. Kiekvienas „blusos“ (taip Messi kartais pavadinamas dėl savo vikrumo ir greičio) pasirodymas aikštėje yra neprilygstamas futbolo spektaklis.
Pasaulyje šiuo met ko gero nėra kito tokio stabilaus žaidėjo. Bet jei visgi reiktų ieškoti konkurento, juo neabejotinai taptų Xavi, trečiasis nominantas. Saugo pozicijoje žaidžiantis futbolo maestro yra futbolo kritikų ir ekspertų favoritas šių metų rinkimuose. Xavi neatlieka tokių įspūdingų ir užburiančių triukų, kokius kuria jo komandos draugai. Visgi tai yra žaidėjas, kurio darbas yra neapsakomai naudingas komandai ir tai matosi pažiūrėjus į jo statistinius rodiklius. Taip, Xavi taip pat neįmušė nei vieno įvarčio pasaulio čempionate, jis nekontroliuoja kamuolio kaip Messi ir neskirsto tokių perdavimų, kokius atlieka Iniesta. Užtat Xavi per kiekvieną mačą atlieka beveik po šimtą tikslių perdavimų (įspūdingas rezultatas), nubėga per 10 kilometrų, o jo aikštės matymas ir perdavimo galimybės yra tokios, jog kiekvienas futbolo treneris atiduotų pusę savo komandos už tai, kad galėtų turėti tokį žaidėją. Net kai Xavi turi problemų dėl traumų ar fizinės formos (tokių bėdų jis turi būtent dabar), jis vis tiek yra praktiškai neįkandama mįslė varžovams. Nenuostabu, kad jau pasigirsta kalbų, jog Xavi yra geriausias visų laikų centro saugas pasaulyje.
Auksinio kamuolio apdovanojimas visais laikais sukelia daugybę diskusijų ir nesutarimų, tad šiemet neverta tikėtis nieko kito. Pasaulį šiemet stebino daugybė gerų futbolininkų ir turbūt kiekvienas vertas gauti atskirą apdovanojimą.
Visgi šių metų nominantai turbūt atspindi pagrindinę 2010-ųjų tendenciją – Ispanijos futbolo dominavimą. Nors UEFA čempionų lygą ir laimėjo „AC Milan“, jo pergalė kažkodėl nublanksta prieš galingą Barsos šio sezono pradžią ir ispanų triumfą Pietų Afrikoje. Negana to, kituose svarbiuose futbolo rinkimuose – metų trenerio apdovanojime – vėl karaliauja Ispanija. Iš trijų kandidatų net du yra ispanai – šalies rinktinės treneris Vincente Del Bosque ir „Barcelona“ strategas Hosepas Gvardiola. Trečiasis kandidatas, daugelio vadinamas rinkimų favoritu, yra portugalas Jose Murinho, kuris šiuo metu taip pat „priklauso“ Ispanijai – karališkajam Madrido „Real“ klubui.
Auksinio kamuolio savininkas paaiškės jau visai greitai – sausio 10-tąją. Kad ir kokie bebūtų apdovanojimų rezultatai, vienas laimėtojas jau aiškus. Neverta net abejoti, kad 2010-ieji buvo nuostabūs metai Ispanijos futbolui ir visems jos gerbėjams.