gatvė
Viskas prasidėjo tuomet, kai fotografė Sebrina Fassbender paėmė autostopu keliavusią merginą, vardu Angie. Joms išsikalbėjus, pakeleivė papasakojo apie savo liūdną istoriją – ji dirba prostitute, vartoja narkotikus ir nemato jokios vilties. Ilgame, atvirame moterų pokalbyje buvo paliestos ir tokios temos, kokius randus Angie kūne ir sieloje paliko baisi gyvenimo patirtis, kaip ją tai veikia emociškai. Galiausiai abi sutarė, jog Sebrina sukurs nuotraukų seriją apie savo naująją pažįstamą. Deja, dėl įvairių aplinkybių tam nebuvo lemta įvykti. Visgi S.Fassbender taip užsidegė idėja fotografuoti gatvėje gyvenančias moteris, jog net persikėlė gyventi į Niujorką ir ten per kurį laiką užsitarnavo sekso darbininkių pasitikėjimą. Taip gimė fotografijų projektas „Women on the Streets“, kurtas ištisus penkerius metus.
Dauguma žmonių, pamatę benamį, tiesiog užsimerkia, praeina pro jį, tarsi jo nė nebūtų, ignoruoja šią problemą, tarsi ji pati galėtų išsispręsti. Tačiau gatvės menininkas Michaelis Aaronas Williamsas pasiryžo neleisti tokiems žmonėms nugrimzti į užmarštį ir jaustis neegzistuojančiais.
Džiaugiamės galėdami skleisti teisingas mintis! Dėkojame vienai iš mūsų skaitytojų, pasienietei, teisininkei, Lietuvos Carito programos ,,Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” savanorei Monikai Macelienei už puikų straipsnį.
Prancūzų menininkė Sandrine Estrade Boulet fotografuoja įprastus dalykus iš Paryžiaus gatvių ir tada jiems suteikia naują prasmę – nupiešdama ant jų papildomus vaizdus. “Kai mes buvome vaikais, mes galėdavome praleisti valandų valandas gulėdami ant žolės, žiūrėdami į debesis ir įsivaizduodami įvairiausius vaizdus susikūrusius iš debesų. Aš nusprendžiau, kad tai neturėtų baigtis” – teigė Sandrine.
Ženklų, kad į miestą jau atėjo pavasaris – kiekviename žingsnyje: daugiau dviratininkų, mažiau kepurių ir striukių, daugiau meilės. Tačiau tikrasis pavasaris neprasideda tol, kol neįmetama pirmoji moneta į gatvės muzikanto kepurę ar gitaros dėklą. Kai išgirsti Pilies gatvę skambant – dažniausiai tai įvyksta kovo pabaigoje – žinai, kad žiema jau įveikta. Bet šiandien ne apie muziką. Šiandien apie monetas.
O monetų nėra daug. Bent jau nepakankamai, kad gatvėje muzikuojantieji galėtų verstis vien grojimu ir nesukti galvos, kaip sumokėti buto nuomą. Yra tų, kurie gali, pavyzdžiui Robertas Burckas, geriau žinomas kaip „Naked Cowboy“. Tiesa, jis gyvena Niujorke ir groja prisidengęs tik apatiniais, kaubojiškais batais ir skrybėle. Ir taip jau 14 metų, bene kasdien, centrinėje miesto aikštėje. Skaičiuojama, kad per metus jis uždirba 250 tūkst. JAV dolerių.
Lietuvos miestai gatvės muzikantams ne tokie palankūs. Čia mažiau praeivių, trumpesnis grojimo sezonas, o dėl poros rusų folkloro perlus grojančių apgirtusių bardų ir įkyriai pinigų prašančių, bet mažai ką pasiūlyti turinčių pseudopankų grupelių gatvės muzikanto statusas Lietuvoje yra nuvertintas.
Vis dėlto grojančių yra, kaip ir jiems aukojančių.
Per valandą – iki 300 Lt
„Lietuvoje per valandą surenku 50–300 Lt. Kai grojau Vokietijoje – per pusvalandį surinkdavau 100 eurų, Olandijoje – 15 eurų. Gal netinkamą vietą ten buvau pasirinkusi“, – sako aštuonerius metus gatvėse gitara grojanti Ugnė Valinčiūtė. Jos repertuare – „Coldplay“, „Kings of Leon“, „Radiohead“ ir kitų modernių roko grupių kūriniai.
„Galima tikrai nemažai užsidirbti. Žinoma, turi kažkuo sužavėti žmones – ne tik grojimo ypatumais, bet ir balsu. Be to, svarbu pasirinkti „judrią“ vietą“, – detales atskleidžia Ugnė.
Atrodytų, įspūdingos sumos. Tačiau muzikuoti gatvėje nėra tas pats, kas dirbti biure nuo 8 iki 5. Groti ir dainuoti praktiškai gali iki trijų valandų per dieną. Antraip rizikuoji susigadinti balsą, o ir pirštai vėliau pradeda nebeklausyti. Be to, šiame „versle“ itin daug lemia atsitiktinumai. „Kartą Palangoje už vieną dainą davė 200 eurų!“, – prisimena Ugnė. Štai ir visos savaitės uždarbis.
Sėkmės receptas: maža mergaitė, grojanti ne gitara
Dažnai muzikos kokybė nėra tiesiogiai susijusi su uždirbta suma. Yra dešimtys faktorių, kurie priverčia praeivius išsitraukti pinigines. Ir tai nebūtinai yra profesionalus grojimas ar dainavimas.
Dvejus metus gatvėse gitara džiazą grojantis Vadimas Stankevičius pusiau ironizuodamas, pusiau rimtai pateikia formulę. Įsivaizduokime, kad yra suma „x“, kurią gali uždirbti potencialus gatvės muzikantas, ir stebėkime, kaip ši suma kinta keičiantis pačiam muzikantui.
„Jei groja mergaitė – tuomet plius 50 proc., jei ji maža – dar plius 50 proc. Jei groja graži panelė – plius 200 proc. Jei ji dar ir dainuoja – plius 150 proc. Jei groja ne su gitara – plius 50 proc. Jei atrodo kaip vargšelė – plius 150 proc. Jei groja berniukas – jau minus 20 proc. Jei suaugęs vyras – minus 40 proc. Jei jis groja vienas – minus 80 proc. Jei groja su gitara – minus 80 proc. Jei nedainuoja – minus 100 proc. Žiauri tiesa!“, – šypsosi Vadimas.
Jo manymu, didžiausia problema, kad praeiviai vertina pastangas, o ne rezultatą. Dėl to daug dėmesio ir pinigų sulaukia, pavyzdžiui, prastai grojantys, bet labai besistengiantys maži vaikai.
Pats Vadimas atitinka beveik visus „minuso“ kriterijus, tad konkurenciją išlaikyti bando grodamas kartu su fleitininku. Fleita – neįprastas instrumentas, patraukiantis praeivių akį ir ausį. Kaip ir akordeonas, saksofonas, smuikas. Ar jais grojama kokybiškai – vėlgi ne taip svarbu.
Vidutinis Vadimo uždarbis grojant dviese – 50–150 Lt per 3–4 valandas. Netikėta tai, kad, muzikanto teigimu, nebūtinai geriausia groti tada, kai daugiausia praeivių.
„Kai šilta, daugiausia žmonių pasirodo vidudienį, nuo 12 val. Bet tada meta labai retai. O vakare, apie 22 val., kai žmonių visai nedaug, meta beveik kiekvienas. Galbūt tai alkoholio poveikis, o galbūt suveikia mąstymas, kad kas gi kitas įmes – juk nieko aplinkui nėra“, – svarsto muzikantas.
Po 1,5 metų jis baigs muzikos studijas ir taps profesionalu. Šiuo metu pašnekovas yra pradėjęs groti džiazo grupėje, koncertuoja kavinėse, restoranuose. Ar ir toliau gros gatvėje, jis kol kas negali atsakyti.
Nori pagroti Amsterdamo centre – lauk eilėje
Dar vienas itin aktyvus Vilnius gatvės muzikantas – „The Beatles“ dainų repertuaru garsėjantis Romanas Gorodeckis, geriau žinomas Holmso pseudonimu. Profesionalus programuotojas šiuo metu gyvena Olandijoje, Amsterdame. Kai nedirba kompiuteriu, Holmsas eina į atokesnes miesto gatves ir per porą valandų grodamas surenka iki 40 eurų. Yra bandęs ištempti ir iki penkių valandų, tačiau 50 eurų ribos viršyti nepavyko.
Lietuvoje šio muzikanto uždarbis – panašus, tik kita valiuta: „Priklauso nuo sezono. Vasarą, kai atvažiuoja daug turistų, per valandą pavyksta „padaryti“ 40–50 Lt. Ne sezono laiku – duok Dieve, 20–30 Lt.“
Didesnį honorarą jis galėtų gauti grodamas pačiame Amsterdamo centre, tačiau ten laukia konkurencija. „Norint pagroti centrinėse aikštėse, reikia laukti eilėje. Ir jei jau nusprendi tai daryti, turi būti pasiruošęs nuotaikingai ir be klaidų atlikti visą programą. Neturi teisės prarasti žiūrovų, nes jei išeina bent penki, išeina ir visi kiti“, – sako Holmsas.
Amsterdamo aikštėse groja palyginti aukšto lygio muzikantai. Jų uždarbis siekia nuo 100 iki 300 eurų per valandą, tačiau šių pinigų neskubama išleisti. Dažniausiai didžioji dalis uždarbio atidedama žiemai, kad būtų galima iškeliauti groti į šiltesnius kraštus. Šiame mieste nemažai gatvės muzikantų grodami išgyvena visus metus.
Gali susidaryti įspūdis, kad gatvės muzikantams pati muzika – antraeilis dalykas. Tarsi svarbiausias rodiklis būtų uždirbti pinigai, viskas daroma tik dėl jų. Tačiau bent jau Lietuvos muzikantų atveju, atrodo, yra priešingai. Tokią mintį diktuoja ne tik ribotas kalbintų muzikantų uždarbis, bet ir jų repertuaras. Nė vienas iš pašnekovų nepataikauja publikai dainuodamas „Ilgą kelią“, o bando supažindinti vilniečius su gan rafinuota muzika, nesvarbu, ar tai būtų Ugnės „Coldplay“, Vadimo bossa nova ar Holmso „The Beatles“.
Be to, kaip teigia Holmsas, jei eini groti, nes labai reikia pinigų – lyg tyčia jų niekas neįmeta.
„Kai grojimas tampa darbu, o ne malonumu, mažėja ir uždarbis. Tai man pasitvirtina kiekvieną kartą, kai išeinu groti vien dėl pinigų“, – prisipažįsta šešerius metus gatvėse grojantis muzikantas.
Orai pagaliau tikrai šiltėja, o šį faktą puikiai parodo ir mažėjantis drabužių kiekis ant lietuvaičių kūnų. Be to, savaitgalį sinoptikai prognozuoja išties gražų ir saulėtą, tad šiltas žiemines striukes jau be baimės galite slėpti spintoje.
Tikriausiai ne vienas vilnietis jau pastebėjo, jog atšilus orams gatvėse žymiai padaugėjo dvirates transporto priemones minančių žmonių. Dviratis pasitarnauja ne tik kaip patogi ir ekologiška susisiekimo priemonė, tačiau ir kaip puikus šiltojo sezono aksesuaras bei įvaizdžio dalis. Šiuo metu gatvėse karaliauja miesto dviračiai, kurių formos įkvėptos retro dizaino. Merginos ant šių dviračių nesibaimina sėsti net vilkėdamos vėjyje besiplaikstančias sukneles ar avėdamos aukštakulniais bateliais, o ir vyras su kostiumu minantis pedalus – nebe tokia didelė retenybė.
URBAN DANCE – tarptautinis gatvės šokių turnyras vykstantis jau penkis metus iš eilės. Šis turnyras bus dešimtasis – jubiliejinis. Ta proga šokėjus ir žiūrovus pasitiksime su visiškai nauja renginio koncepcija. Renginys bus dedikuotas Pop Karaliui Michael Jackson, kuris labai stipriai prisidėjo prie gatvės šokių evoliucijos bei įkvėpė milijonus pasaulio šokėjų. Kiekviena dalyvaujanti komanda paruoš pasirodymą su Michael Jackson prieskoniu. Ir tik aštuonios komandos iš kiekvienos kategorijos pateks į tikras ir nesuvaidintas gatvės šokių kovas.