genijus
Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.
Gonzalo Morales stovėdamas ant riedlentės jaučiasi taip pat laisvai, kaip mes keliaudami savomis kojomis. Važinėti rampomis, slįsti nuo turėklų ar šokinėti nuo bordiūrų jam – vieni juokai. Ir, sakytumėme, nieko čia per daug ypatingo, jei nežinotume berniuko amžiaus – jam vos penkeri! Atsižvelgiant į tai, mažylio technika ir sugebėjimai tiesiog stulbina.
Matematikos pasaulyje visiškai nežinomas vyrukas padarė proveržiu jau vadinamą atradimą, kuris padės geriau suprasti skaičius. Istorija tokia: kadaise darbo ilgai neturėjęs ir populiarioje amerikietiškoje sumuštinių užkandinėje „Subway” dirbęs vyras dabar matematikos genijams padeda perprasti vieną iš seniausių neįmintų matematikos problemų – pirminių skaičių-dvynių numatymo problemą.
Protingiausias pasaulio žmogus, korėjietis Kim Ung – Yong, šiandien, žiniasklaidos vadinamas nevykėliu, tačiau pats teigia, kad dabar jis pagaliau laimingas.
Daugelis tyrinėtojų bandė nustatyti, ar yra tiesos įsitikinime, kad genialumas kartu yra ir beprotybė. Mokslininkams, kurie tyrinėjo kūrybingų žmonių gyvenimą, teko pripažinti, kad sergančiųjų sunkiomis psichikos ligomis skaičius tarp jų yra neįtikėtinai didelis. Jau senovės graikai tikėjo, kad kūrybinį įkvėpimą galima pasiekti tik pakitusios proto būsenos. Nuo tada įsigalėjo menininko kaip nestabilios psichikos asmens stereotipas. Apie tai kalbame su psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene.